Gerai, trumpam pamirškime statistiką rėkiančią, kad kas sekundę skurdžiose šalyse nuo bado ir ligų miršta dešimtys nuolat pakankamai maisto negaunančių vaikų, nes dabar čia kalbu apie civilizacijos gerovę ir perteklių
Bet nepaisant tos gerovės ir pertekliaus prisivalgymas iki soties yra nenatūralus, nesveikas ir neetiškas. Alkis, kurį jaučia kiekviena gyva būtybė, esanti pasaulinės maisto grandinės nareliu, yra biologiškai sąlygotas. Valgymas, maisto ieškojimas ir kova už maistą net ir šiandien yra žmonių rasės evoliucijos variklis. Alkis valdo!
Šis pirmykštis labai asmeniškas alkio jausmas galiausiai verčia siekti geresnių rezultatų, veržtis pirmyn ieškant ko nors valgomo (siekti geresnio darbo, didesnio uždarbio), kad kaip nors patenkintumėm savo reikmes. Sotumas priešingai kelia mieguistumą, neveiklumą, nutukimą ir ligas.
Tačiau velnias tūno mūsų mintyse. Argi daugeliui pakanka tik nejausti alkio? Valgyti tik nedaug arba tik tiek, kad kuriam laikui alkio nejaustų? Tik tiek ir viskas...
Daugelis užuot galvoję apie alkį verčiau svajos apie maisto gausą ir įvairovę, vaizduodamiesi įmantriausius patiekalus, kaip jų prisivalgys iki soties, nė akimirkai neabejodami, kad tai ir yra tikrasis jų asmeninės laimės pagrindas.
Sotumas kaip civilizacijos liga turi būti laikomas ne menkesniu blogiu už priklausomybę nuo narkotikų. Tik sveikas maistas ir nuosaikumas valgant praalkus gali iškelbėti žmoniją nuo išnykimo.
O dabar paskaitę, kas čia buvo rašyta, galite rinktis sąmoningai: eiti prie šaldytuvo, jį atsidaryti ir prisivalgyti iki soties, kol taps bloga. Arba neiti niekur, pajusti alkį ir pradėti apie tai galvoti.
Gerai, trumpam pamirškime statistiką rėkiančią, kad kas sekundę skurdžiose šalyse nuo bado ir ligų miršta dešimtys nuolat pakankamai maisto negaunančių vaikų, nes dabar čia kalbu apie civilizacijos gerovę ir perteklių
