Pradia · Pasiekimai ir neskms · Paieka Puslapis atverstas: 2017-09-22 05:38:57          

Saul:

teka  07:02   
leidiasi  19:21   

Laikas:

Rugsjis  —  2017
PATKPS
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Narymas
Pradia
Pasiekimai ir neskms
Diskusij forumas
Visos naujienos
Fotogalerija
Reklama
DUK
Kontaktai
Prisijungti
Nario vardas

Slaptaodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamirai slaptaod?
Papraykite naujo
Reklama
Personalo valdymo psichologija


 Automobilio parkavimo sistema, montavimas

 Motocikl remonto paslaugos

 Concierge paslaugos


Usisakyti naujienas
Vardas:
El.patu:


Vegetarizmas, sveikata ir msadyst
Reimasdoc. Ksavera Vaitarien

KELIAS TOBULUM

doc. K. Vaitarien prie alumyn mogus yra dvasios, kno, jausm, nor ir galimybi, psichologini ir etini savybi derinys. Jo gyvenimas emje skirtas vis i struktr tobuljimui. mogus sukurtas kaip tobulas subjektas diaugsmui, laisvei, meilei ir krybai.

Taiau k mes matome gyvenimo tikrovje? Matome daug nelaiming, priklausom, sergani, depresijos apimt moni, kasdien keniani nuo neteisingumo, netvarkos visuomenje, nedarbo, tvyns netekties, streso, baims, bado, skyryb, turto dalybos, saugumo stokos ir t. t.

Dl vis i neskmi yra kaltas pats mogus, Jo menkas io pasaulio, savs ir savo gyvenimo prasms suvokimas.

Visas savo gyvenimo problemas turi isprsti pats mogus, jis yra sukurtas kaip Dievo atvaizdas ir turi visas galias pakeisti savo gyvenim norima linkme. Tos galios yra paslptos informacinse struktrose DNR, kuriose slypi Krjo galios. DNR struktra yra informacin matrica, kurioje yra rayta visa informacija apie mog. Visata pripildyta daugyb energij, i kuri labiausia pasireikia griaunanios ir kurianios energijos. Griaunanios energijos vairiomis priemonmis griauna gyvyb, o kurianios j ugdo, kuria. Aikios ribos tarp kuriani ir griaunani energij nra.

Be to, gyvenime retai pasitaiko j igrynintos formos. Daugelis reikini, situacij, vyki susij su abiej energij ri pasireikimais. Valdyti procesus galima tik pakankamai suvokus Visatos dsnius ir sukaupt patirt.
Pasaulin vegetar diena kasmet spalio 1 d. veniama nuo 1977 m. i dien mons skatinami nevalgyti msos ir apskritai keisti savo maitinimosi proius. vairiose alyse i dien organizuojami renginiai, specialios radijo ir TV programos, rengiami vegetariki piets. Vegetarais tampama dl keli prieasi: etins (neudyti gyvn), sveikatos (riebus gyvulinis maistas sukelia ligas). Vegetar esama keli ri. Vieni nevalgo tik msos, bet valgo uv. Kiti nevalgo jokios msos (galvij, pauktienos, uvies), taip pat i msos gaminam produkt tauk, elatinos. Vadinamieji veganai nevalgo net ir pieno, srio, kiauini; laikydami iuo produktus gyvuli inaudojimu.


DNR arba informacini struktr tobulumas utikrina ger sveikat. Pirmin DNR paskirtis baltym gamyba ir j regeneracija. DNR valdo augimo ir senjimo procesus. Paioje DNR yra 80% vis organizmo informacini struktr, o kita dalis 20%, yra lsteli protoplazmoje-limfoje, kituose skysiuose.

Dl DNR informacini struktr netobulumo mogaus organizmas sensta. Informacines struktras griauna daugyb prieasi: gyvenimo bdas, nesveika mityba, pasaulira, pasmon, nevaldomos emocijos, per dideli norai, negatyvios mintys, prievarta, emas pragyvenimo lygis, malonum trokimas, paveldimumas ir t.t. Visa tai trumpina mogaus gyvenim.

Ilikti iame gyvenime sveiku ir laimingu galima tik tuo atveju, jeigu DNR informacins struktros nebus griaunamos. Nordamas vl susigrinti prarast sveikat, gyvenimo diaugsm, laisv, laim ir viso kno harmonij, mogus turi inoti kno struktr hierarchij, t. y. piramid, kurios virnje yra DNR-informacin matrica, kuri yra Dievikosios dvasios materializacija moguje ir turi 80% informacini struktr apie mog. Piramid sudaryta i 12 laipteli, po DNR vienu laipteliu emiau yra limfos struktros. emiau limfos yra kaul iulpai, kurie valdo regeneracijos procesus, dar emiau yra akys, plauiai, oda, nervai ir t.t. Limfa, kraujas, endokrinin sistema jungia visus organus darni visum. Todl siekiant tobulumo, visas ias sistemas btina atkurti, pasitelkiant smon, pasmon, mald, meditacij, geras mintis, gerus norus ir jausmus, sin, padorum, dosnum ir od, kad jis tapt knu, kaip buvo pradi pradioje.

Svarbiausiu kuriamojo proceso ir sveikatos pagrindu turi tapti vertybi skal. Tikslas tapti tobulais, koks tobulas yra ms Dievas Tvas. Btina susitapatinti su Dieviku tobulumu, svajoti apie tai, to norti, mstyti apie tobulyb. Tam tikslui pajungti prot, jausmus, skleisti meil. Ukirsti keli ms ird pykiui, puikybei, neapykantai, pavydui, baimei ir t.t. Visas bsimas gyvenimas turi tapti neisenkanios krybos procesu.

Kas trukdo mogui tobulti?

vergikas mstymas, smons utertumas;
priklausomyb nuo rkymo, alkoholio, narkotik, loimo;
prisiriimai prie turto, daikt, pinig, pilvo, sekso, vaik, tv, draug, vaist, lig ir t. t.
mogaus organizmo utertumas;
neteisinga mityba;
nejudrumas;
neusigrdinimas;
neigiamos emocijos ir mintys;
nevari sin, godumas, pyktis, pavydas, puikyb, neapykanta, sukiavimai;
aptems protas, mirties baim;
nesveika gyvensena;
Dekalogo nesilaikymas;

Per tam tikr laiko tarp, veiks visus iuos trukdius, mogus tampa laisvas, laimingas ir sveikas.

mogaus tobulumo krimo etapai:

1. VISOKERIOPAS MOGAUS ORGANIZMO VALYMAS:

a. vairios organizmo valymo sistemos ir metodikos;
b. pasninkavimas ir badavimas;
c. dietos;
d. vegetarizmas;

2. JUDJIMAS:

a. vaikiojimas;
b. bgiojimas;
c. gimnastika;
d. kitos sporto rys;
e. plaukiojimas;
f. jogos pratimai;

3. GRDINIMAS:

a. maudimasis altame vandenyje arba due;
b. pirtyje;

4. TOBULOS SMONS IR PASMONS KRIMAS:

a. tikjimas ir malda;
b. meditacijos, mirties baims atmetimas;
c. atitinkamos literatros studijavimas;
d. tobulo, kokybiko ir subalansuoto maisto vartojimas;
e. jausm ir form koregavimas;
f. Dievo ir moni meil.

Teigiama, kad per 10 met intensyvaus ir kryptingo darbo galima sukurti tobul smon ir tobulas DNR informacines struktras ir tokiu bdu prailginti prasming, krybing ir sveik gyvenim.

Tobula smon utikrina 40% gyvybs kod (bsen) tobuljim, o mitybai tenka 50% vis DNR informacini struktr tobulumo. Tam, kad bt pasiekta 50% DNR tobulumas per mityba, reikia vartoti tobul ir kokybik maist, kuris subalansuos DNR informacines struktras. Geriausias tobulos mitybos variantas yra vegetarizmas.

Vegetarizmas ir alias nevirtas maistas padeda sukurti ne tik fizin, bet ir dvasin sveikat. Viena ir kita yra neatsiejamai susij. inoma ne visi itveria vegetarins mitybos rim, bgiojim, maudimsi altame vandenyje. Taiau, kai mogus pats isiugdo, susigraina sau sveikat, jis visai kitaip iri gyvenim. Skaidrja jo smon, ji tampa super-mentalin. Ji valdo visus mogaus kno procesus per kuriuos realizuoja dvasi. Toks mogus gauna didel atsakomyb prie Diev ir Visat u savo sveikatos ardym. Jis daugiau nebepasiduoda blogiems proiams, nenueina blogais keliais. Ateina momentas kai viesa ir ramyb sivyrauja moguje. Jam atsiveria Rojaus vartai, ia pat, ioje emje, kurioje vargsta ir dejuoja mons.

Tobulai subalansuotame maiste mediag santykis yra toks: angliavandeni 90%, baltym 8%, riebal 2%.

Mirios tradicins mitybos balansas yra 20%. Gyventojai vartoja emo tobulumo, emos kokybs ir nesubalansuot maist, todl danai serga, skundiasi bloga savijauta, jg netektimi, nemiga, depresija ir t.t.

Lentelje pateikti maisto produkt tobulumo, kokybs ir balanso vidutiniai rodikliai yra mano asmenikai nustatyti bioenergetiniu metodu.

mons turt vartoti tok maist, kuriame tobulumas turt bti vir 60%, o balansas vir 50%. Jei maisto tobulumas ir kokyb vir 80%, o balansas vir 70%, tai maisto kiek dienai galime sumainti per pus.

Eiliniam mogui per dien reikia suvalgyti 1,2 kilogramus maisto, kur sudaro: darovs 400 g., vaisiai 300 g., rugin duona 200 g., kruop ko 200 g., baltyminis maistas 100-150 g. Du valgomieji auktai aliejaus. Igerti per dien 1-1,2 litro skysi moterims, o vyrams apie 1,3-1,5 litro vis skysi per dien, skaitant sriub.

Pareng: doc. Ksavera Vaitarien

Pagal Alvydo Vingilio straipsn Gyvybs kodas







Ksavera Vaitarien, docent, chemijos moksl daktar:

"VARTOKITE NATRALIUS ANTIBIOTIKUS"

Subalansuokite mityb. Nevalgykite produkt, nuo kuri organizme susidaro gleivs: pieno produkt, balt milt gamini, pyrag bandeli, makaron. Labai sveika stambesni kruop kos su darovmis. Jei kart per dien valgote ms, stenkits daugiau nevartoti baltym. Kuo daugiau valgysite baltym, tuo daugiau gaminsis gleivi, padids rizika susirgti ne tik gripu, bet ir irdies-kraujagysli ligomis.

Vartokite natralius antibiotikus: suvalgykite bent po tredal svogno galvuts kasdien. Dar krien ar esnako. Jei negalite valgyti alio svogno ar esnako, susipjaustykite, uplikykite ir gerkite arbat. Patrinkite esnaku nosies nerves. Gydomj savybi turi ir porai, juodieji ridikai, kuriuos labai skanu susitarkuoti su morkomis. Tai ne tik antibiotikai, bet ir antioksidantai bei imuniteto stiprintojai. Nepamirkite, kad geriausia arnyno luota alios darovs. Gal turite usiald mlyni ar juodj serbent? Sveika gerti ali arbat, taur raudonojo vyno. Labai efektingas vaistas nuo kosulio: vis citrin su ieve virkite penkias minutes. Atvsinkite, perpjaukite, ispauskite sultis, supilkite 200 g stiklainiuk. pilkite aukt glicerino. Pripildykite stiklain medumi, gerai imaiykite. Reikia 6 aukteli per dien vaikams ir suaugusiems.

***

K. Vaitarien sitikusi, kad mityba nra pagrindinis mogaus poreikis gyvenime. Jei mogus valgo daugiau, negu jam skirta, jis savo viesi krybin energij panaudos grubiam tikslui virkinimui, o ne savo talentams atskleisti. Reikia inoti, kiek ir ko galima valgyti. Maistas turi tik palaikyti kne esani energij. Pagrindin klaida persivalgymas. Daugeliui moni utekt valgyti vien kart per dien, tikina K. Vaitarien.

Ji silo ir recept, kaip paaboti apetit: Reikia inoti, kad apetito didelio nebus, jei mogaus organizmui pakaks veiklij mediag. Veiklij mediag daug darovse, diovint augalli milteliuose, prieskoniuose. Pasidarykite miin i garvos, dilgls bei kiaulpiens lap. Padiovinate, sumalate ir kiekvien dien dukart po ketvirtadal auktelio ant lieuvio padedate. Arba pabarstote ketvirtadal auktuko ant maisto. Po koki 10 dien veiklij mediag balansas susinormalizuos, lstels bus pamaitintos.

Darovs, vaisiai, uogos ir sklos, K. Vaitariens saveros odiais, yra vieni naudingiausi organizmui augal. Jais galima ne tik gerinti sveikat, bet ir gydyti sunkias ligas. Tik svarbu inoti, kokie augalai vartoti mums yra geriausi. Valgyti reikia ltai, gerai visk sukramtyti, mgautis kiekvienu ksniu. Negalima valgio metu irti televizoriaus ar skaityti laikrai. Jei tik prikimime pilvus sveikata nedovanos ito, aikina docent.

Kiekvienas mogus, pasak lektors, turi inoti, kiek jam reikia valgyti, kad vis dien bt aktyvus ir jaustsi gerai: ryte puiks pusryiai ant duonos rieks udti lin smen ir igerti arbatos puodel. O piet meniu silo paskirstyti visai dienai: ryte sriuba, pietums antras patiekalas, kuris svert ne daugiau kaip 300 gram, desert palikti vakarienei.

Jos odiais, pagrindin prieastis, kodl mogus suserga, yra organizmo teralai. Juos ivalyti, reikia luotos aliose (nevirtose) vaisiuose ir darovse esanios celiuliozs (morkose, ridikuose, moliguose, cukinijose, petraolse ir kitose darovse). luotos produkt lktje j turt bti du tredaliai.

Vydnas yra pasaks, kad mogus serga tik dl to, kad nepaiso visatos dsni, todl kiekvienam turi bti svarbu dorov, sin, 10 Dievo sakym, sako K. Vaitarien.






KSAVERA VAITARIEN: KELIAS SVEIKAT

"Tik rimtai susirgusi reumatoidiniu artritu ir Bechterevo liga a pradjau domtis sveika gyvensena ir ibandiau daugyb sveikatos atstatymo bd: badavim, makrobiotikos ir suli dietas, grdinimsi, bgiojim ristele, vaikiojim basomis po snieg, vairius jogos ir kvpavimo bdus, vegetarizm. iame kelyje a esu jau nuo 1976 m."

Prie 30 met sveikos gyvensenos entuziasto Eduardo Girio iniciatyva buvo kurtas Juvenolog klubas Vilniuje, kuris vliau pakeit pavadinim Sveikata, jaunumas, gro lietuvi tautos filosofo, vegetaro Vydno garbei. To klubo vadov Eduardo Girio ir Laimos Budriens iniciatyva buvo kvieiami ymiausi sveikos gyvensenos specialistai i Maskvos, Leningrado, Minsko ir Rygos skaityti paskait apie tai, kaip sveikai gyventi ir maitintis. Tai buvo Galina atalova, Zacharas Ostrovskis, Michailas Kotliarovas ir kt.

1988 m. rugsjo mn. u Vilniaus, prie Balio eero, pradjo veikti pirmoji Lietuvos sveikos gyvensenos mokykla, vadovaujama E. Girio ir G. atalovos. Nuo jos ir prasidjo sveikos gyvensenos mokykl epopja Lietuvoje. Netrukus buvo kurta Lietuvos sveikuoli sjunga, kuriai iki iol vadovauja Dainius Kepenis. O prie 20 m. Dainius Kepenis ir jo komanda kr nuolat veikiani Sveikatos mokykl Palangoje. ioje mokykloje 10 met buvau lektor, dsiau sveikos mitybos pagrindus, odiu, sjau vegetarizmo skl smegenis t, kurie iki tol buvo ukietj msadiai. Manau, kad tai, ko a mokiau, padjo monms ibristi i daugelio nepagydom lig, pakeit j pasaulir ir mastysen.

Laikas, senatv, ligos ir neskms ms kelyje neegzistuoja. Bkime visada sveiki ir gras!






Lietuvos vegetar draugijos prezident Ksavera Vaitarien

PRIESKONIAI IR VAISTAOLS GALI PAGERINTI SVEIKAT

Daugelis moni serga vairiomis ligomis, net nesusimstydami, kad geriausias gydytojas yra gamta, jos vaistingieji ir prieskoniniaiaugalai. Jie paima i sauls energij ir perduoda j monms kartu sugydomaisiais eteriniais aliej, gyvomis savo sultimis.

mogus i augal lap, ied, akn, ievs gauna daug sveikatai nauding mediag. Juose yra 10000 vairi veiklij mediag, kurios gali igydyti bet koki lig, nes, manau, nepagydom lig nra, yra tik nepagydomi mons. Be to, gydytis geriausia tada, kol dar nesergi, odiu, profilaktikai.

Vaistiniai augalai vartojami vairiais pavidalais: viei ir idiovinti, j sultys, natralios ir spirituotos, spiritiniai arba degtins ekstraktai. Prieskoniai ir j miiniai, prieskoni miiniai su diovintomis vaistaolmis, vieios darovs, vaisiai ir grd produktai, jr augalai (jros kopstai ir psltasis guminis) - taip pat ne tik maistas, bet ir vaistas.

Mano mgstamiausio organizm stiprinanio miinio sudtis tokia: apyniai, asikliai, aviets, bazilikai, ciberols, iobreliai, daiai, dilgls, garstyios, garvos, gelsvs, gervuogs, gysloiai, gvazdikliai, imbierai, jonaols, kalendros, kariai, kardamonai, kiaulpiens, kmynai, krapai, kraujaols, lauro lapeliai, liepiediai, meirnai, medetkos, melisos, mtos, muskato rieutai, pankoliai, pastarnokai, peletrnai, pelynai, petraols, pipirai (atrioji paprika), juodieji pipirai, kvapieji pipirai, raudonieji pipirai, porai, ramunls, raudonliai, roi iedlapiai, salierai, ugniaols, vingiorykts, valerijonai, emuogs, ligs, vagins.

Prisirenku madaug 50 ri augal, idiovinu. Diovintas vaistaoles reikia permalti kavos mainle, sumaiyti vis j po 1 auktel kartu su maltais prieskoniais. Tai organizmui reikaling veiklij mediag altinis. Tok arba pana vaistaoli ir prieskoni miin (nieko blogo, jeigu jame vis sudedamj dali ir nebus) vartoti tuo metu, kai nra viei gruntini darovi ir vaisi bei altuoju met laiku.

Vartoti reikt 2-3 kartus per dien, prie valg, po ¼ auktelio prieskoni miinio. Dti ant lieuvio ir ugerti keliais gurkniais vandens. iuo miiniu galima gardinti ir vairius patiekalus.






Doc. Ksaveros Vaitariens sveikatos kredo:

1. Pasiadu nerstinti Dievo (Gamtos) savo blogais darbais, elgesiu ir mintimis.
2. Pasiadu tobulinti savo kn, siel ir dvasi.
3. Pasiadu gerbti ir mylti savo tvus, senelius, mon ar vyr, vaikus, ankus, draugus bei kaimynus.
4. Pasiadu nedaryti mitybos klaid, sveikai gyventi ir maitintis.
5. Pasiadu saikingai valgyti ir gerti: per dien valgyti vien, du arba tris kartus, bet ne daugiau kaip 1 kg maisto per par; per dien igerti apie 1 litr aliosios arba vaistaoli arbatos.
6. Pasiadu derinti maisto produktus ir valgymo metu gerai kramtyti. Vieno valgymo metu nesuvalgyti daugiau kaip 300 g maisto.
7. Pasiadu valgyti susikaupusi, ramioje aplinkoje, neirti televizoriaus, neklausyti radijo, neskaityti laikrai, nesibarti.
8. Valgyti tik tada, kai esu ialkusi.
9. Pasiadu valgydama pirmenyb teikti gamtos augalams, alioms natralioms darovms, vaisiams, j sultims bei i j pagamintiems valgiams.
10. Pasiadu valgyti duon, anktinius, kruop koes bei kitus produktus su vieiomis darovmis, kuri turi bti dvigubai daugiau negu kito maisto.
11. Pasiadu valgymo metu negerti skysi ir nevalgyti, kai geriu, per dien suvalgyti 100-200 g vaisi.





Doc. K. Vaitarien

PAVASARIN AUGAL GALIA

Docent Ksavera Vaitarien pastebi, kad ms organizmui reikia apie deimties tkstani mediag. I pagrindini maisto produkt: duonos, bulvi, pieno, msos ir uvies apsirpiname vos tredaliu j. Vis net pai reiausi mediag yra augaluose arba darovse, vaisiuose. Jie vadinami sauls maistu paima i sauls energij ir perduoda j monms gydomaisiais eteriniais aliejais, savo sultimis, kuriose gausu vitamin ir mineralini mediag.

Lietuvos vegetar draugijos prezident ypa vertina ir kasmet renka pirmuosius pavasario augalus: ventagarves, daniau garvomis vadinamas, kiaulpienes ir paprastuosius kieius, dilgles ir ugniaoles, krminius builius, i kuri spaudia sultis. Moteris prisipasta, kad rytais pasigaminti suli jai danai pristinga laiko, tad spaudia jas vakarienei. Paima mork, burok, truput saliero aknies, gabal moligo, kelias saujas olyn ir visk sutarkuoja bulviatarke, o i gautos mass sultis ispaudia rankomis per marl.

Suli spaudimas jai yra labai dvasingas darbas. Prie praddama tai daryti persiegnoja, pasimeldia, prao Aukiausiojo, kad ios sultys pasotint kiekvien jos organizmo lstel ir duot daug energijos.

VAKARIENEI 300 GRAM SULI

Pavasar bent pusantro mnesio docent stengiasi kasdien isispausti ir igerti apie 300 gram suli. Jas kaipmat igeria (bent per 7 minutes), nes pastovjusios valand kit jos praranda maistin vert, tik darbas be reikalo.

Ponia Ksavera geria sultis ltai, pasimgaudama, jos jai puiki vakarien. Igrusi 300 gram suli vegetar sako bnanti soti, jauianti energijos antpld. Besibaigiant iemai, kai visiems trksta veiklij mediag, jas teikia pavasarini augal sultys. Vos pradjus jas gerti, savijauta i karto pagerja.

Vegetar labai diaugsi perskaiiusi norveg kilms australiets Midambos Dasmuhyn knyg, pasakojani apie pranin mityb, kad energijos mogui teikia ne tik maistas, bet ir oras, viesa. Pasak ponios Ksaveros, madaug pus energijos gauname i maisto, kit i aplinkos. Todl puikiai jaustis monms labai padeda protis rytais pabgioti lauke, pasimanktinti ar bent saulei tekant pasivalgyti pro daugiabuio lang, o teiginys, kad mums kasdien reikia apie 2000 kilokalorij, tra prasimanymai.

Intuityviai jauiau, kad mogui pakanka valgyti kart per dien.Kai mes susiavj stebime gls ied ar saultek, tikrai negalvojame apie der ar duon, o jauiame sotum ir pilnatv. Tyrimais rodyta, kad usimans valgyti mogus pasivaikiojs ar pasportavs net umirta nor uksti, kas logikai sunkiai paaikinama, sako vegetar.

Pasak jos, nesaiking apetit aboti padeda kartumynai karij kiei (pelyn), puplaiki, kraujaoli, jonaoli ols arbatos, juodieji pipirai ir kiti prieskoniai.

LIGOS PASITRAUK

Darovi ir prieskoni Ksavera Vaitarien daniausiai perka turgelyje. Parsivea i draug serbent, vyni, aviei lap ir prisidiovina: vieni j yra puiks prieskoniai, kiti vitaminai. Sumaio po aukt sumalt vaistini augal su prieskoniais ir turi puikiausi maisto papild. Kas ryt po pus arbatinio auktelio io miinio igeria su vandeniu, juo gardina kone visus valgius. Taip stiprina imunitet. Padeda. Lietuvos vegetar draugijos prezident jau dvideimt met nesirgo gripu, nebuvo peralusi, neturjo temperatros. Tas oleli miinys, pasak Ksaveros Vaitariens, valo limf, stiprina kraujagysles, lsteles todl virusai j nepaeidia.

Vegetar pastebi, kad dabar, bdama septyniasdeimt septyneri met, jauiasi geriau nei bdama keturiasdeimt penkeri. Tada j buvo uklupusios sunkios ligos, kamavo siaubingi nugaros skausmai.

Suinojusi, kad serga nepagydoma Bechterevo liga, jog jai gresia visika negalia, nejudrumas, moteris nutar ibandyti alternatyvius gydymosi bdus.

Buvau skaiiusi vairios literatros ir pasiryau badauti keturiasdeimt dien. Mirti nebijojau. Tapti nata kitiems, nepajudti ir nuolat ksti skausmus man atrod baisiau u mirt, prisimin ponia Ksavera. Pasak jos, sunkiai serganiam mogui nebijoti mirties yra labai svarbu, nes tada lsteli energija laisvja, lengviau atsistato.

SAULS PASVEIKINIMAS IR PAMIRTI AKINIAI

Ksavera Vaitarien teigia, kad badas greitai j igyd, o noras domtis sveika gyvensena, ibandyti vairius sveikatinimosi bdus tapo pomgiu.

Ji keliasi anksti. Penkt valand ryto oka i lovos ir pasveikina saul vienu jogos pratimu. Tada ant grind pasitiesusi kiliml daro net jaunam mogui sunkiai veikiamus pratimus. Docent btinai nugara paritinja kamuol, minut krato statmenai pakeltas rankas ir kojas.

Manktinimosi sistem ji susikr pati, perskaiiusi daugyb vairi knyg ir prisitaikiusi tai, kas jai priimtiniausia, sujungusi jogos, ajurvedos, nii ir kit metodik elementus.

Btinai manktinasi ir pavakare. Kasdien du kartus per dien daro pratimus sprandui, krymeniui, kas savait maudosi pirtyje.

Docent mano, kad btent ie pratimai, vegetarin mityba ir pirtis padeda ne tik jos snariams, bet ir regjimui prie dvideimt met be akini negaljusi skaityti moteris dabar vl isiveria be j laikratinis riftas jai neatrodo pernelyg smulkus, sil ji veria adatos skylut.

Manau, nepagydom lig nra, yra tik nepagydomi mons, sako docent.

VALGAU IR JAUNJU

Tai ne tik vienos i septyni Ksaveros Vaitariens knyg, kuriose vegetar rao apie sveikos mitybos principus, pavadinimas, bet ir jos gyvenimo siekis.

Ji ryte pasitenkina puodeliu arbatos arba kavos su dviem sumutiniais. Dvi duonos riekeles suvilgo karotino aliejumi, pabarsto aukteliu paskrudint lin skl su prieskoniais ir pipirnmis (pora j vazonli visada aliuoja ant docents buto palangi) ir suvalgo.

Pietums ponia Ksavera valgo gaball uvies, gryb ar pupeli pateto su madaug 250 g darovi salot ir garint molig gabaliuk, paskanint tik prieskoniais, laeliu aliejaus arba be jo. Vakarienei uvalgo ko nors lengvo. Kad ir arbatos su mirkytais diovintais vaisiais. Danai vakare nevalgo jokio kieto maisto igeria vieiai ispaust darovi ir vaisi suli. Per dien dar sukramto riekel duonos, 10 pamirkyt pup ar sauj irni, arbatin auktel malt molig, sezam, lin skl, kuriose yra labai verting omega 3 ir 6 rgi, danai dar vadinam smegen maistu. Kasdien btinai suvalgo bent pus alio svogno ir pomidoro, du salot lapus.

Vaitarien jau trisdeimt met nevalgo msos, kiauini, pieno produkt, bulvi. Jau septynerius metus kasdien ryte prie valg igeria 30 la vandenilio peroksido. Taip silo daryti rusas profesorius I. P. Neumyvakinas.

Pasak Lietuvos vegetar draugijos prezidents, vandenilio peroksidas dezinfekuoja aizdas ne tik i iors, bet ir i vidaus. Tai nestabilus junginys, i jo atominis deguonis greitai atskyla ir udo organizmo viduje esanius mikrobus bei vio lsteles. Daug mikrob egzistuoja tik ten, kur trksta deguonies. organizm patekusios papildomos deguonies mikrodozs pristabdo vairi mikroorganizm dauginimsi, kovoja prie v, tromb susidarym, snari paeidimus, net diabet. Vartoti vandenilio peroksid galima ir sergant irdies bei galvos smegen kraujagysli ligomis, istine skleroze, Parkinsono ir Alzhaimerio ligomis, tromboflebitu bei i lig profilaktikai.

Praantiems patarim ji danai rekomenduoja japon mokslininko oro Ozavos silomas grd, kruop ir darovi makrobiotines dietas. Pasak Vaitariens, efektyviausia grd dieta. vairios kruopos pamerkiamos altame vandenyje i vakaro, o ryt gerai nuplaunamos ir uplikomos verdaniu vandeniu, kurio turt bti madaug centimetras vir kruop. Verdamos minut ir padedamos iltai po pagalve. Po pusvalandio ibrinksta visos kruopos, iskyrus perlines, kurias reikia virti 2 valandas. Kruop be joki pried galima valgyti kiek nori. Gerti rekomeduojama kuo maiau, tik 12 stiklines vandens arba paprastj kiaulpieni, ali arbat. Taip deimt dien. Kartoti i ir kitas dietas galima kas du mnesius.

RACIONAS 5 LITAI

Lietuvos vegetar draugijos prezident apskaiiavo, kad jos paros racionas kainuoja 56 litus. Taip maitindamasi ji jauiasi vali, energinga ir visai soti. Ji net neino, kiek kainuoja vaistai, koki j kainos dal kompensuoja valstyb jai j neprireikia.

Jau dvideimt met ponia Ksavera vainja po vis Lietuv ir dalijasi savo patirtimi su kitais nuolat skaito paskaitas apie sveik gyvensen, vaistinius ir prieskoninius augalus.

Kaip jos specialyb ir darbas derjo su pasirinktu gyvenimo bdu? Esu organins chemijos specialist, 30 met Vilniaus universitete dsiau maisto preki moksl. Todl reikjo domtis maisto chemine sudtimi. Vegetare tapau i bdos, o Vegetar draugijos vadove irinkta bendramini. Taip mano pomgiai, iekojimai ir gyvenimo bdas susiliejo, kas teikia daug diaugsmo, sako jaunatvikai besiypsanti brandaus amiaus moteris, ne kart badavusi po deimt, kart net keturiasdeimt dien. Savo mokytojais ji laiko Vydn, P. Breg, H. elton.

inanti daug sveikatinimosi sistem vegetar mano, kad n viena j nra tobula, visos turi privalum ir trkum, nordamas isirinkti sau tinkam mogus pirmiausia turi bandyti ir siklausyti savo organizmo signalus juk kiekvienas ms esame skirtingas, unikalus.

Tad ji niekam nerekomenduoja btinai badauti, valgyti tik kruopas, atsisakyti msos arba derinti maisto produktus, imtis valyti organizm. Pasak Ksaveros Vaitariens, kiekvienas mogus turi pribrsti pokyiams, rasti jam priimtiniausius sveikatinimosi bdus. Ir patarimus ji dalina tik klausiama ir paprayta.

BALTA VARNA

Tokia pat nuostata ponia Ksavera vadovaujasi ir bendraudama su namikiais. Pasak jos, prievarta kitiems nieko negalima silyti, nedera kitis svetimas bdas. Kol nebuvo nal (ja tapo prie trejus metus), vyrui gamino ir msos patiekal.

Vyresnysis docents snus Regimantas taip pat deimt met buvo vegetaras, vliau gro prie prastos mitybos. Jaunesnysis Giedrius su visa eima msdiai. Taip juos kartais vadina ponia Ksavera. Taiau Giedriaus dukra Milda vasaros stovykloje Druskininkuose ididiai pareik, kad ji vegetar ir nori valgyti kitaip nei dauguma. Sujimuose ji paprastai palaiko moiut ir nieko msiko nesideda savo lkt.

Ksavera Vaitarien sako matanti, kad jos eimos nariai, daugelis tautiei serga ligomis, kuri galima ivengti pakeitus mityb, gydosi ne paiais racionaliausiais bdais (ji mano, kad visi cheminiai vaistai kam nors kenkia), bet jeigu jie neprao patarim, nieko ir nesako. Vis tikisi, gal ateis laikas, kai supras, kad galima keistis. Vegetarizmo idj pasekj tkstaniai. O nordama, kad visa tai, k ji suinojo i daugybs sveikos gyvensenos propaguotoj lengviau pasiekt kitus mones, kas por met parao po knyg sveikos mitybos klausimais, kiekvienoje j engdama vis didesn ingsnel sveik gyvensen, organizmo valym, vis specifikesnius patarimus, kaip maitintis vaikams, paaugliams, senukams, sergantiesiems vairiomis ligomis.

Pasak Vaitariens, Lietuvoje vegetarizmas nra labai populiarus, vegetarai sudaro apie 5 procentus alies gyventoj, visame pasaulyje j daugiau apie deimtadalis. Dauguma tautiei vegetarais tampa iekodami bd pagerinti savo sveikat, o ne etiniais sumetimais, gerbdami gyvnij.

Msa ms organizme spartina hormon gamyb, bet didelis baltym kiekis yra kenksmingas. Tapus vegetaru sveikata gerokai pasitaiso. Pati isigydiau ne vien negalavim, kurie neatsinaujino net po dvideimt penkeri met. mogus isilaisvina i baims, kurios daug gauna i msos, mat ji sugeria priemirtin skerdiamo gyvulio stres, tikina Lietuvos vegetar draugijos prezident. Ji mgsta cituoti lietuvi filosofo Vydno, austr antroposofo Rudolfo teinerio teiginius, kad msa labai priria prie materialini vertybi, o isiversdamas be jos mogus tampa iniciatyvesnis, veiklesnis, optimistikesnis, laisvesns dvasios, didesni polki.

Ar sujimuose, vaise ji nesijauia balta varna? Ksavera Vaitarien sako tada danai jauianti save nukreiptus aplinkini vilgsnius k gi ji valgys, ar nenusiengs vegetarizmo principams. Paprastai vaise Lietuvoje vegetar draugijos prezident paragauja uvies ir koki nors salot. Jei jos visos pagamintos su majonezu, susirenka papuoimui naudotas petraoles, kitas daroves ir kramsnoja. Ji tvirtina, kad tada nesijauia kebliai, be to, nemano, kad negalima maum nusiengti sveikatingumo principams. Pati ji sveius vaiina ne tik darovi, bet ir vitienos, uvies patiekalais. Vienas ventinis visos gimins patiekalas nevirti ibrink grikiai su diovintais grybais.

I ILGAAMI GIMINS

Ksavera Vaitarien nemano, kad metai tai nata. Senti juk natralu, svarbu, kad nekamuot ligos. O jas jauiasi imokusi paaboti.

Ar jai malonu kviesti artimuosius savo gimtadienius? Lietuvos vegetar draugijos prezident sako mokanti diaugtis tuo, kad dar gyvena, juda, gali sukviesti artimuosius ir tuo, kad jie susirenka.
Ji tikisi sulaukti 100 met. Pads vegetarizmas? Nedrstu sakyti, kad vien jis. Mano giminje buvo daug ilgaami. Mama, vyriausioji sesuo, kuri jau atsisveikino su mumis sulauk 87. Vyriausiajam broliui jau sukako 90 met, sako panekov.

Lietuvos vegetar draugijos prezident dalyvauja Lietuvos veiklios ilgaamysts akademijos, Sveikuoli sjungos veikloje, stengiasi sigyti ir perskaityti visas knygas sveikos mitybos klausimais. Mat danai sulaukia praym isakyti savo nuomon apie jas.

Beje, kai nekjoms su Lietuvos vegetar draugijos prezidente, sukrusia ir olini akademijos himn, ant stalo tuoj atsirado gili kavos ir kartu vandeniu uplikyt diovint slyv, fig, razin, obuoli, abrikos (kitoki saldumyn ji nevalgo). Stebino greita jos reakcija ir sparti eisena, gyvas vilgsnis ir puiki atmintis.

Tuo gali diaugtis visi mons, klausantys docents paskait vairiuose Lietuvos kampeliuose. Ji puikiai atsimena bene imto autori vardus ir pavardes, lygina vairias sveikatinimosi sistemas, jos paskaitos net ta paia tema kiekvienkart vis kitokios tiek daug sukaupta informacijos ir patirties, kuria nori pasidalinti. O skaityti paskait vairiuose alies kampeliuose ponia Ksavera isiruoia kelis kartus per savait.

Ponios Ksaveros balsas paprastai skamba ramiai ir diugiai, jame negirdti kategorikumo.
Nesivaizduoju, dl ko galiau supykti. Juk nekantrumu ar piktumu kitiems nieko nerodysi, sako ponia Ksavera, pastebdama, kad vegetarin mityba padeda mogui veikti bet kok pykt. To ji smoningai moksi ir i integralins jogos mokytojo indo ri Aurobindo, buvusio M. Gandi bendraygio, raginanio kuo daniau nieko negalvoti, ar K. Buteikos, silanio sutelkti dmes savo kvpavim, ypa pauz po kvpimo ir ikvpimo.

Kada Lietuvos vegetar draugijos prezident tai daro? Tai daryti puikiai galima laukiant troleibuso ar juo vaiuojant, stovint eilje parduotuvse ar irint televizori. Nors pastarojo reikt vengti, pastebi sveikos gyvensenos propaguotoja.


KASAVEROS VAITARIENS PATARIMAI

NUO SLOGOS

pus stiklins vandens pilkite pus auktelio druskos. Pasism io tirpalo deln jo traukite per vien ir kit nerv. Taip plauti nos labai tinka ir slogos profilaktikai.

NUO GERKLS SKAUSMO

Nuo gerkls lig padeda esnak arba svogn arbata. 3 skilteles esnako supjaustykite grieinliais ir uplikykite dviem tredaliais stiklins verdanio vandens, udenkite ir palikite pastovti 1015 minui. Arba taip pat arbat paruokite i puss vidutinio dydio susmulkintos svogno galvuts. Tokia arbata tinka ir skalauti gerkl, ir gerti.

NUO KOSULIO

Kosint ir pakilus temperatrai pads vaistini isop (juozaoli) ir dirvini nalaii ols, aviei ir eukalipt lap arbata. Vaistaoles sumaiykite lygiomis dalimis, aukt vaistaoli miinio suberkite 400 ml verdanio vandens, pavirkite minut, tada nukelkite nuo ugnies ir palikite 5 minutes prisitraukti. Nukot arbat supilkite termos ir gerkite 3 kartus per dien prie valg.

NUO SISENJUSIO KOSULIO

Padeda citrinos suli, glicerino ir medaus miinys. Tai angl gydytojo Davrio receptas.
Gerai nuplaut citrin 510 minui virkite ant silpnos ugnies, kad bt daugiau suli. Kai citrina atvs, sultis ispauskite, pilkite aukt glicerino ir medaus tiek, kad miinio tris bt 200 kubini centimetr ir imaiykite. Gerkite po arbatin auktel 4 kartus per dien.

Peral isivirkite iobreli, melis, alavij, pipirmi ols, liep ied, pu pumpur, juodj serbent lap, debesylo akn ir kvapiosios pelargonijos (jeronimo) lap arbatos. Vaistaoles sumaiykite lygiomis dalimis, aukt vaistaoli miinio suberkite pus litro verdanio vandens, pavirkite minut, tada nukelkite nuo ugnies ir palikite 5 minutes prisitraukti. Nukot arbat supilkite termos ir gerkite 3 kartus per dien prie valg.

MIEGUI GERINTI

Smulkintas valerijono aknis ir geltoniedio barkno ol sumaiykite santykiu 1:4, aukt vaistaoli miinio suberkite stiklin verdanio vandens, pavirkite por minui, tada nukelkite nuo ugnies ir palikite 10 minui prisitraukti. Nukot arbat gerkite prie mieg su medumi.

IMUNITETUI STIPRINTI

Pasidarykite pu spygli, erki vaisi, svogn lukt (santykiu 5:3:1) miin. aukt io miinio uplikykite termose puslitriu verdanio vandens ir palikite prisitraukti. Po valandos jau galite gerti nukot arbat. Gerkite jos 3 kartus per dien prie valg.

Organizm valykite kiaulpieni akn ir dilgli lap arbata. Kad ji bt aromatingesn, maiykite melis ar mt.aukt vaistaoli uplikykite termose puslitriu verdanio vandens ir palikite prisitraukti. Po valandos jau galite gerti nukot arbat. Gerkite jos 3 kartus per dien prie valg.

VELNUS KEPEN VALYMAS

Arbatin auktel medaus sidkite burn ant lieuvio ir tuoj pat t pat aukt pilkite auktel alyvuogi aliejaus, burnoje juos sumaiykite ir prarykite. Taip darykite 2 kartus per dien prie pusryius ir vakarien 20 dien. Po 3 mnesi tok kepen valym galima pakartoti. Per metus i procedr galima daryti 3 kartus: ruden, iem ir pavasar.

VELNUS INSKST VALYMAS

Nusipirkite razin. Kupin valgomj aukt nemalt juodj pipir pakepinkite aliejuje, kol kais, prads spragsti ir supilkite indel. Pirm ryt, nieko nevalg, gerai sukramtykite ir prarykite gerai nuplaut razin ir vien pipir, antr ryt dvi razinas ir du pipirus ir taip toliau iki deimties. Po to kas ryt mainkite po vien razin ir pipir, kol j nebeliks.

PRIESKONI IR VAISTAOLI MIINYS SVEIKATA

Ksaveros Vaitariens mgstamo organizm stiprinanio miinio sudtis tokia: apyni spurgai, iobreli, jonaoli, kraujaoli, kiaulpieni, raudonli, dirvini asikli, karij kiei, ventagarvi (garv), ciberoli, dilgli, ugniaoli, melis, pipirmi, pelkini vingioryki, darini ligi, trikeri vagini, valerijon, peletrn, bazilik, mairn, kalnini dai ol, aviei, emuogi, gysloi, gelsvi, gervuogi, juodj serbent, salier, petraoli, por lapai, kmyn, krap, kalendr vaisiai,baltj garstyi, pankoli sklos, pastarnok akniavaisiai, vaistini ramuni, medetk, liep iedai, lauro lapai, muskato rieutai, gvazdikliai, imbierai, kariai, kardamonai, pipirai (atrioji paprika), juodieji pipirai, kvepiantieji pipirai, raudonieji pipirai, roi iedlapiai.

Diovintas vaistaoles sumalkite kavos mainle, sumaiykite vis j po 1 auktel kartu su maltais prieskoniais. 23 kartus per dien prie valg po ketvirt auktelio io miinio udkite ant lieuvio ir ugerkite keliais gurkniais vandens. Tok arba pana vaistaoli ir prieskoni miin (nieko blogo, jeigu jame vis sudedamj dali ir nebus) vartokite altuoju met laiku, kai nra viei darovi ir vaisi. Tai organizmui reikaling veiklij mediag altinis.

altinis: www.arbatos.lt

Naujien meniu

Vaizdai | Humoras | Testai | Horoskopai | Gyvenimo bdas

Videoklipas

Mp3 porcija

Pasiekim knyga

Fotogalerija

Jgos maistas

Testai
Kas a esu?

Sapnininkas

Neskmi lenta

Anekdotai
Humoras

Dienos reimas
Disciplina

Komentarai
Diskusijos

Horoskopai

Pasiekim teorija

Permain knyga

Draugai

Reklama

   Elektroninje parduotuvje Daiktai.eu rasite naudot knyg, vinilo
   plokteli, sen daikt, verting senien ar iaip domi retenybi.


Restoranas Kamakura
Japonika virtuv. Iankstiniai usakymai, japon kulinarijos kursai. Sabonio krepinio centre, Kaunas. Tikras japonikas skonis...