Pradia · Pasiekimai ir neskms · Paieka Puslapis atverstas: 2017-09-22 05:40:13          

Saul:

teka  07:02   
leidiasi  19:21   

Laikas:

Rugsjis  —  2017
PATKPS
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Narymas
Pradia
Pasiekimai ir neskms
Diskusij forumas
Visos naujienos
Fotogalerija
Reklama
DUK
Kontaktai
Prisijungti
Nario vardas

Slaptaodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamirai slaptaod?
Papraykite naujo
Reklama
Personalo valdymo psichologija


 Automobilio parkavimo sistema, montavimas

 Motocikl remonto paslaugos

 Concierge paslaugos


Usisakyti naujienas
Vardas:
El.patu:


Jums niekas negali padti Jums trksta vandens
MaistasVANDUO TAI GYVYB.

Parengta pagal Sveikatos atstatymo instituto vyr. gydytojos O. Butakovos paskait ciklo Sveikatos mokykla mediag

VANDENS STYGIAUS LIGOS

Ar galima pervertinti vandens reikm mogui? Apie btinyb gerti vanden mes pasakojame panaiai, geriausiu bdu, kur galime sugalvoti: ko negalima gerti, k reikia gerti ir kaip gerti. Juk mogui, kuris to nedar anksiau, tai skamba netaigiai: jis neino, kas jo laukia, kokios gali bti pasekms, jei jis gers ne tai, ko reikia organizmui.
Todl a jums papasakosiu apie kit keli, kuris prasideda nuo mogaus problem. Juk tuomet, kai mogus pamatys savo problem, o mes sugebsime paaikinti, jog problema dl dehidratacijos (arba usiterimo), tada kyla abipusis supratimas. Jei js sugebsite mogui paaikinti, kodl jis turi vien ar kit problem, tuomet js galsite visikai tiksliai paaikinti, kam jam reikalingas vanduo. Kol jis neino, nuo ko serga, btinybs gerti vanden jis nesupranta.

VANDENS KIEKIS IR KOKYB

Svarbus faktorius vandens kiekis ir kokyb. Kas yra kiekis? Kiekis tai, kai vandens organizm patenka nepakankamai tam, kad vykt valymas, iplovimas, tirpinimas ir t.t. Tai vadiname vandens kiekio ligomis arba dehidratacijos ligomis.

Antra susirgim grup vadinama vandens kokybs ligomis. Vandens kokybs ligos tai visos parazitins, bakterins, grybelins ir virusins ligos, kurios perduodamos su vandeniu. Pavyzdiui, hepatitas A, dezinterija, salmonelioz, viduri iltin ir net liamblijos, kurios gyvena vandenyje.

Vadinasi, mogus veikiamas 2 rizikos veiksni. Pirma rizika gauti nebepakankm vandens kiek, antroji gauti nepakankamos kokybs vanden ir susirgti kokia nors sudtinga liga, kartais net neaiku kokia, perduodama per vanden.
Likusios ligos gali bti perduodamos kitais trimis keliais: per maisto produktus, per or ir per lytinius kontaktus. I viso egzistuoja keturi perdavimo bdai: per kvpavimo takus, buitinis kontaktinis, per produktus ir su vandeniu.

SIMPTOMAI, SINDROMAI IR LIGOS

Ligos simptomai tai jos pasireikimas. Pavyzdiui, trokulio jausmas burnoje tai ne liga, tai jos simptomas, konkreiau, dehidratacijos simptomas.
Sindromai tai simptom kompleksai: trys, keturi, penki simptomai.
Liga kai pastebima daug simptom pasireikim ir mes galime vardyti lig, nes aikus sukljas. Ivardinsiu visus i eils, neskirstysiu, kur liga, kur simptomas, kur tiesiog sindromas. Bet atminkite: simptomas tai apsauga, liga tai problema.

1. Trokulio jausmas burnoje.
2. Viduri ukietjimas, nereguliarus tutinimasis.
3. Padidjs skrandio suli rgtingumas.

Organizme nebna padidjusio rgtingumo, bna sumajs vandens kiekis. Jei paimsite 100g vandens ir dsite 2g rgties, gausis 2-j procent tirpalas. Bet jei js paimsite 50g vandens ir dsite 2 g rgties, tai rgtingumas bus ymiai didesnis. Tas pats ir skrandyje: nebna rgties daugiau nei reikia, bna vandens maiau nei reikia, todl rgtingumas padidjs. Todl visi, kurie girdite: Turiu padidjusi skrandio rgtingum, inokite -taip nebna. Jums btina ikart pasakyti: Tu turi ne per daug rgties, organizmas negamina per daug rgties, -per maai vandens skrandio sultyse. Gerk daug vandens ir tursi normal skrandio suli rgtingum.

Sumajs rgtingumas atsiranda dl lsteli atrofijos. Organizme atsiranda sumajs rgtingumas, kai lstels pavargsta gaminti rgt: skrandis nuolat gamina rgt, o mes nuolat geriame kart arbat, kart sriub, t.y. nuolat naikiname lsteles ir jos nustoja daugintis. Ir turime, kad nra kam gaminti rgt.

4. Smlis kepenyse.
5. Tirta tulis.

Visi tulies apykaitos sutrikimai tokie, kaip sutirtjimas, smlis, akmenys, tai vandens trkumas organizme, nes tulies sultys turi bti silpnos koncentracijos. Kai vandens maai, ji tampa labai koncentruota ir atsiranda nuosdos. Js patys inote, jei tirpalas nra labai koncentruotas, nuosdos neatsiranda. Nuosdos atsiranda tik labai koncentruotame tirpale.

6. Druskos, smlis inkstuose. Parodo vandens trkum inkstuose.
7. Sausa oda.

Visos moterys skundiasi: Mano oda sausa. Ir k gi rekomenduoja kosmetologas? Drkinant krem! Bet tai nenaudinga! Panas patarimai nepadeda dl vienos paprastos prieasties. sivaizduokite med - ber. sivaizduokite jo iev. Kas yra iev? Tai lstels , kurios anksiau buvo bero viduje: jos gyveno, gyveno, gyveno, numir, atpleijo ir atoko. iev nukrenta, o kitmet atauga nauja iev. Lygiai taip pat mogaus oda: lstels gyvena, gyvena, gyvena pasislenka auktyn, sluoksniuojasi, nusilupa. Kai kuri moni lstels turi daug vandens ir todl nesmarkiai slenka, o kai kuri turi maai vandens ir smarkiai lupasi, pleiskanoja. Todl mirusi odos lsteli, kaip ir senos medi ievs, atgal neprilipdysi. Jos jau numir. Todl drkinanius kremus galima naudoti staigiam efektui gauti: tiesiog dabar padengei kremu ir, kol jis ant veido, jis drkina: oda pabrinko ir spdis, kad ji tapo minktesn. Kremas idivo ( vid jis praktikai nesigeria) oda tapo tokia, kaip ir anksiau. Todl, jei moters oda sausa, sausi plaukai, nagai traps, suskilinj ir neelastingi tai vandens trkumas organizme.

8. Snari trakjimas, druskos snariuose, stuburo kremzli ir disk deformacija ir skilimas, osteochondrozs, artrozs, artritai. Problemos su stuburu ir snariais kyla dl trij prieasi. Viena prieastis dehidratacija. Antra bakterijos. Treia vitamin, mineral (sieros, silicio), baltym trkumas.

9. Urgtjimo ligos.
10. Cukrinis diabetas vyksta esant milinikam vandens trkumui.
11. Iemin irdies liga.
12. Kraujo sutirtjimas.
13. Ateroskleroz.
14. Riebus, tirtas, klampus kraujas vandens trkumas.
15. Bet kokios ries hemoglobino padidjimas.

Jei hemoglobinas didesnis nei 130 tai vandens trkumo liga. Nes nei vienas organas negamina hemoglobino daugiau, nei organizmui reikia. Pamte js, pavyzdiui, kraujo la jame turi bti 10 dali vandens ir 1 dalis eritrocit. O jame buvo ne 10, o 7 dalys vandens, gauname, kad eritrocit daugiau, ir sakome: Js labai geras hemoglobinas 150. Tai labai blogas hemoglobinas. Tai rodo, kad visikai nra vandens.

16. Katarakta. Liuko dehidratacija liukas netenka vandens, tampa standesnis ir mogus apanka.
17. Toliaregyst su metais. Visi neiojantys akinius su + po 45 met liuko idivimas, jis sustorjs, vliau gali atsirasti rimt regjimo sutrikim.
18. Ieminis insultas. Gryna dehidratacijos liga kraujagysli spazmai dl to, kad maai vandens ir susidaro eritrocit trombai.
19. Sausas kosulys.
20. Alergijos. Visoms alergijoms bdingas vandens trkumas organizme. Baltym perteklius, ferment ir vandens stoka gleivs neitirpinamos ir ulipdo smulkius nosies, bronch, gerkl, gerkls limfinius takus.
21. Vis ri mikrocirkuliacijos sutrikimai. Jei kraujas tirtas, jis nepatenka kapiliarus (pvz., tinklains irimas (retinopatija), kai mogus apanka).
22. Fermentopatija. Maistas virkinamas arnyne arminje terpje, kai yra didelis kiekis vandens ir ferment. Jei terp rgti ir vandens maai maistas nesuvirkinamas, fermentai neiskiriami, ir atsiranda fermentopatija.
23. Bronchin astma. Tirtos, klampios gleivs, ukema limfinius mazgus. Mes visuomet turime gleives skystinti, kad jos galt pasialinti per bronchus.
24. Vyresnio amiaus moni nerv sistemos sutrikimai. Senatvin silpnaprotyst tai smegen apnuodijimas ir dehidratacija. Alzhaimerio liga tai apsinuodijimas aliuminiu. O bendroji demencija tai, kai mogus silpnas, suglebs, guli, sunkiai neka (mogus silpsta) tai vadinama senatvine silpnaprotyste. Tai tikr tikriausia dehidratacija, aprpinimo deguonimi sutrikimai.
25. Depresija urgtjimas ir dehidratacija.
26. Padidjusi temperatra.
27. Visos intoksikacijos rys.
28. Visi apsinuodijimai: ekologinis, cheminis ir kiti.

Vanduo isigelbjimas nuo vis i patologij!

VANDENS NETEKIMAS - LIG PRIEASTIS

Pasiirkite, kiek lig ivardyta. Ir visos ios ligos susijusios su vandens netekimu. inokite tai, kai pamatysite mog su iomis problemomis arba tiksliau, kai jis sksis jomis. Juk js nepaklausite mogaus: Ar js ne silpnaprotis? Greiiausiai jums papasakos: Mano giminaitis turi problem O kokios problemos? Tai, kad negalime vieno namuose palikti: iaupo neusuka, visko bijo... Tokiu atveju js sakote: js giminaiio susirgimas susijs su trimis prieastimis: 1) vandens sutrikimai; 2) mitybos sutrikimai; 3) intoksikacija.

Visos ligos susijusios su vandens ir maisto trkumu, ir su intoksikacija. Todljs niekada neapsiriksite. Btent igird ivardytas ligas js turite papasakoti apie vanden. Juk jei js kalbsite bendrai, paprasiausiai apie vanden pasakosit: Klausyk, o k tu geri? O nieko negeriu O! Tai a tau tuoj pat papasakosiu! Juk mogus dar neino, kas su juo atsitiks, jei jis negers vandens.

O jeigu js jo paklauste: Kokios tavo problemos? Tai a praktikai sveikas... Tik tai oda sausa, plaukai sausi, nagai sluoksniuojasi... snariai traka. Js galite pasakyti: Visos tavo problemos paaikinamos viena prieastimi tai dehidratacija. Dl to ir snariai traka, dl to ir oda sausa, ir plaukai sausi. Visais kitais atvejais mogui duodate saus informacij: js pasakojate jam apie vanden, apie koralines salas, apie fizines-chemines vandens savybes. Kartais mogui tai domu, kartais ne.

Bet jei js suteikiate mogui informacij apie btent jo organizm, juo labiau , jei jis pats jums vardijo savo problem, o js jam tiesiog sakote: Nori, a tau padsiu isprsti tavo problem?, mogus jus igirs, susidoms (juk kalbame apie j, apie pat mylimiausi ir brangiausi). Jei mogus pasakys: Nenoriu, tai jis kvailys (jei jis susiruo mirti, nesiblakys). Todl, jei mogus nori igirsti, papasakokite jam, kur jo problema, papasakokite, koks bna vanduo, kodl jis teka ir neteka, papasakokite, kad kraujas bna tirtas, jis sulimpa. Tuomet mogus tikrai susidoms vandeniu.

Kai mans klausia: Mano bobutei katarakta... , a ikart atsakau: Niekas nepads tai vandens trkumo liga. Nepads, kol mogus neprads gerti vandens, laintis vanden, kol jo kraujas taps skystas. Koks hemoglobinas? 150 Tai inoma! Ko gi tu nori? Ten akyje ivis nra vandens. O jei nra vandens nra ir deguonies. T.y., js turite iki galo suprasti, kokios ms organizmo ligos susijusios su vandens netekimu. ias ligas js turite inoti atmintinai. Bet js dar turite mokti papasakoti mogui apie jas, juk jei js nemokate papasakoti apie ligas, tai suteikti mogui js ini nepavyks. Svarbu, kad js laisvai susigaudytumte iuose klausimuose, o ne vilgiotumte nuolat popierius. Tokiu atveju tik laik prarasite, juk js turite tik 3-4 minutes, kad su mogumi pakalbtumte, kad j sudomintumte.

MIRTIES PRIEASTYS

Egzistuoja kelios mirties prieastys. Viena vis svarbiausia. Mane pakviet Novosibirsk paskaityti paskaitos studentams tema: Sveikas gyvenimo bdas. A nenorjau ios paskaitos: nemgstu pasakoti gydytojams ir studentams, nes ir vieniems, ir kitiems ieikvoju daug energijos. A mgstu paskaitas suinteresuotiems monms, kurie nori padti patys sau. Mes neturim jg tikinti tuos, kurie nenori. Studentai medikai jauni, linksmi, jie galvoja, kad ino visk, nes moksi septynerius metus, dabar eis ir visus igydys. Bet nieko panaaus nevyksta.

Kai vis tik a atjau t paskait, ten sdjo 2-3 specializacij, penktas ir etas kursas labai daug moni. A jiems ir sakau: Manes papra jums pravesti paskait, bet man visai nesinori. Jus ia suvar ir jums taip pat nesinori. A jus suprantu: jums nortsi namo, o ia paskaita apie sveik gyvenimo bd. Padarykime taip: a jums uduosiu tris klausimus, ir jei js man juos atsakysite, nukelsiu prie jus skrybl, neskaitysiu paskaitos ir visi taikiai isiskirstysime. Jei js neatsakysite iuos klausimus, a pasakysiu, kad js labai maai inote ir jums teks paklausyti tai, k a papasakosiu. Jie aiku ikart rkti: Gerai, gerai!

Tuomet atsakykite pirm klausim: kokia svarbiausia mirties prieastis? Studentai pradjo atsakinti: Infarktas!, Insultas!, Sustoja kvpavimas!, Kraujo netekimas! Taip, tai teisingos mirties prieastys gydytojo poiriu, juk raoma: Mirtis vyko dl kraujo praradimo. Studentai medikai vardijo man 100 mirties prieasi. A jiems pasakiau, kad visa tai teisinga ir kad jie visi teiss, bet juk yra viena svarbiausia mirties prieastis!
Btina kalbti ne apie organizmo mirties prieast, o apie tai, kad organizmas mirta tada, kada numirta lstel (smegen, irdies) ir t.t. Yra tik viena mirties prieastis deguonies nra ilgiau nei 2 minutes. Nra kit mirties prieasi. Jei mogui nukirto koj (pervaiavo tramvajus), jam ibgo kraujas, nuo ko jis uvo? Kraujyje yra itirps deguonis, kraujo liko maai, maai deguonies, ir jei smegenims neuteko deguonies, smegenys mir. mogus gali gyventi be kojos, be rankos, be dviej rank, be dviej koj, bet tik jei jo smegenims utenka deguonies, jis gyvens.

Kitas pavyzdys - mog itiko irdies infarktas, usikimo kraujagysl: cholesterolis pateko ir ukimo... Ko nebepasiimam? Deguonies! Jei deguon paleistume i kitos puss, mogus gyvens: jam ipjauna kraujagysl, tiekia deguon i kitos puss lstel gyvena.
Tuoj jums pasakysiu nuostab dalyk: egzistuoja 3 elementai, kuriais remiasi gyvyb: 1) deguonis; 2) vandenilis; 3) anglis. tai ie trys elementai utikrina mogaus gyvyb. mogus sudarytas i vandenilio, deguonies ir anglies. Turime dar ozon, bet jis nra pagrindinis elementas. Taiau trys pagrindiniai elementai utikrina mogaus gyvyb.

Deguonis turi lstels vibracijos dan. Jis suteikia lstelei energij gyventi. sivaizduokite, kad tai - kamertonas. Jei patenka deguonis, lstel ino, kaip jai susitraukinti, siurbti, alinti maisto mediagas arba nuodus. Kai tik deguonies negauna vien minut, lstel isiderina. Todl mes galime gyventi be visko, net be meils, bet be deguonies lstel gali igyventi ne ilgiau dviej minui, po dviej minui ji mirta.

Deguonis niekada nebna kaip oras ms organizme, mes neturime oro organizme. Ms organizme deguonis visada itirps vandenyje. Todl deguonies trkumas organizme visada atsiranda trkstant vandens. Kai yra vandens trkumas, atsiranda urgtjimas. T.y. netenkama deguonies , lieka tik rgti anglis. T.y. deguonies kiekis sumaja, o anglies lieka toks pats ir atsiranda urgtjimas. Urgtjimas veda apnuodijim. O visa tai intoksikacijos ligos. Kodl mogus mirta nuo gripo? Nes atsiranda dehidratacija, vliau urgtjimas, vliau apnuodijimas, smegen intoksikacija ir kvpavimo centro blokavimas. Esant gripui nra daugiau nuo ko numirti: virusin intoksikacija. Dar viena mirties prieastis dl vandens trkumo: jei nra vandens nepatenka ir maistas (mineralai). Mineralai, sujungti deguonies, vandenilio, azoto ir anglies, vadinami amino rgtimis. Tokios pagrindins mirties prieastys!

DEHIDRATACIJOS PASEKMS

12 konstant apsprendia mogaus gyvenim. Jei bet kuri konstanta smarkiai paeista, mogus mirta. Jeigu spaudimas smarkiai sutriks mogus mirta. Jeigu temperatra smarkiai sutrikusi mogus numirta.
irkite, k gauname. Jei vyksta dehidratacija, kas atsitinka? I vienos puss vyksta kraujo sutirtjimas, o i kitos sumaja lapimo kiekis.

Dl kraujo sutirtjimo:
- didja arterinis spaudimas,
- didja irdies susitraukim skaiius, kuris sukelia kvpim skaiiaus padidjim,
- didja hemoglobinas,
- didja cholesterolis, nes kraujas tampa tirtesnis, riebesnis.

Dl sumajusio lapimo kiekio:
- atsiranda urgtjimas (maja pH),
- didja bilirubino kiekis (jei maai lapimo, nevyksta valymas, atsiranda apsinuodijimas ir anksiau ar vliau sutrinka bilirubino procesas),
- didja cukraus kiekis (nes cukrus neiplaunamas i organizmo).

Taip pat vandens kiekio sumajimas organizme sukelia svorio augim; urgtjim ir tuomet organizme pradeda daugintis bakterijos, o tai sukelia temperatros ir leukocit kiekio didjim.

Taiau, jei kiekvien dien mogus igert 2 litrus vandens ir per t pai par 1,5 litro lapimo paalint, nei vienos i ivardyt problem niekada neturt. Jei igeriama 0,5 litro vandens ir 1 litras suli i parduotuvs, tai visa nemalonum puokt organizmui bus utikrinta (prieastis: rgtingumas, pH). Jeigu js geriate ne vanden, o kitus skysius (arbat, kav, kakav), netenkate miliniko energijos kiekio.

Spaudimo, kvpim, irdies susitraukim skaiiaus ir hemoglobino padidjimas, gresia siaubingu dalyku hipoksija, t.y. deguonies kiekio sumajimu. K sukelia lapimo kiekio sumajimas? lapimas tampa labiau koncentruotas ir vyksta apsinuodijimas arba intoksikacija. Tai reikia, jei suvartojamas vandens kiekis (arba pakeiiamas kitais skysiais) maesnis nei 2 litrai per par, galiausiai sukelia hipoksij ir intoksikacij.

Intoksikacija + hipoksija = mirtis

Todl mirti galima greitai, jei ivis nustotume gerti vanden: numirti galime per 2 dienas. Mirti galima ltai, jeigu po truput mainsime igeriamo vandens kiek: viskas organizme tirts, stands. Mirti galime dar liau, jei vis vanden pakeisime arbat, kompot, kakav, sultis. Organizmas iuo atveju visai nieko nesupras: jis lyg ir gauna skysi, pakankamai skysi, o inkstai neveikia, irdis dirba blogai, visa energija kakur pradingo (ieikvota, rgtis paveriant armais).

Tai gyvybin konstanta, duota mums Dievo, bet j mes pametm: 1,5-2 litrai vandens per dien:
- varaus;
- skysto;
- struktruoto (kad neeikvotume energijos);
- minkto;
- su mineralais;
- negazuoto;
- skanaus (vanduo btinai turi bti normalaus skonio, jei organin sudtis paeista, mes negalsime igerti tokio vandens. Todl virint vanden gerti sunku jis be skonio.);
- arminio (arba neutralaus). arminis vanduo tai greitoji pagalba. Neutralus vanduo irgi gerai. Taiau dabar mes geriame rgt vanden. Dabar beveik visas vanduo nevarus, rgtus, negyvas.

Jei i konstanta ilaikoma, tai organizmas gali atsilaikyti labai ilgai.

VANDUO UNIVERSALI PRIEMON

Mes sakome: Man stresas. Organizmas sako: Nieko baisaus. Jeigu yra vandens, adrenalinas paalinamas su aaromis, prakaitu ir lapimu. Jei vandens nra, tai mes neturime kuo prakaituoti ir adrenalinas lieka organizme. Todl pirmoji pagalba streso metu 0,5 litro karto vandens. Btent karto -40! Mes danai elgiams klaidingai, streso metu sakydami: Pagerk vandens, ir duodame kokio vandens? alto! Bet juk nuo alto vandens nesuprakaituosi! O reikia prakaituoti: atsivers kraujagysls, mogus kaipmat iprakaituos (atsiminkite, nuo igsio mogus pasidengia prakaitu, igsdintas uo -nusilapina).

Jauiate: kakas ne taip, stresas, js sitemps, pervargote -reikia igerti stiklin arba pus litro karto vandens. Iprakaitavote -viskas pradingo. Antraip teks verkti, daryti atsispaudimus ar dar kuo usiimti, kad suprakaituotumte ir paalintumte adrenalin.

Dar mes skundiams, kad maistas ekologikai utertas. Jei organizm patenka 2 litrai varaus vandens, koks bebt utertas maistas, kiek mus bepaklit nuod, per inkstus vis tiek viskas bus paalinta. Tai reikia vanduo yra vienintel apsauga nuo ekologikai uterto, negyvo maisto, nuo cheminio maisto su actu, cukrumi ir rgtimis.
Mes sakome: Mes geriame skysius. ia jau nieko nebepasakysi: jei mogus kvailys, tai visam gyvenimui. Jis ir toliau gers kompotus, arbat, kakav, sultis, al, gir ir vis kit. Jis ir sirgs toliau, ir gyvens jis vietoj 100 met tik 57.

Japonai seniai tai suprato: jie geria tik vanden, ypa senesni japonai. Daro jie tai ne todl, kad jiems inoma apie vanden. Jie net nesupranta, kad galima gerti kak vietoj vandens. Todl, kad tai paprasta: nujai, sipylei vandens, igrei. Kam isigalvoti? Js niekur nepamatysite senyvo japono , kuris gert Pepsi cola ar Coca cola. Daugiausia tai nedaug arbatos. O k ms moiuts daro? Jau i pat ryto - arbata ir kava.

Kas bevykt organizme, kas mums beatsitikt, mums padeda vanduo. Jeigu gyvena helmintai, vienintelis bdas, kad jie ten taip nekenkt, visk nuplauti. J galima atsikratyti (tam ir yra antiparazitins programos). Bet jei vaikas turi daug spalinuki, jos nuolat kasdien nuodys jo organizm. Todl vaikas geria labai daug vandens. Vaikai apskritai geria daug daugiau nei mes su jumis. Ir tai kai vaikas dar kart prieina prie mamos, nordamas vandens, protinga mamyt sako: O kam tu gersi tui vanden? Igerk arbatos, kakavos empionu tapsi. Tu geriau suli pagerk.

VANDEN REIKIA MYLTI

Rekomendacijos teisingos mitybos specialistams.

Sako: Vyne tiesa, degtinje jga, vandenyje mikrobai. Taip ieina, kad mes pametme dievikj esm.

Dievikoji esm tai mediaga vanduo. Su vandeniu reikia gerai elgtis, vanden reik mylti, j reikia dievinti, su juo reikia kalbtis, jo jokiu bdu negalima barti: jis visksimena, visk girdi, visk jauia jis gyvas. Jokiu bdu su juo negalima elgtis blogai. Vanduo jokiu bdu negali stovti ten, kur jungtas radijas, jis nieko neturi girdti, joki gars, neturi bti laikomas viesoje, vanduo visuomet slepiasi nuo viesos.

Jei nukirstume med, po kuriuo yra altinis, altinis pradings: vandeniui btinas elis. Vandeniui reikalinga ramyb. Vandeniui reikalinga vari, vsi vieta, vanduo nemgsta kart sauls spinduli.

Jis turi bt supiltas pat geriausi ind. Mes naudojame trilitrinius stiklainius tai nepagarba vandeniui. O visas kritolas stovi ms spintoje. Ko jis ten laukia? Niekur nemaiau, kad vanden i kritolo gert. Daniausiai tai trilitrinis stiklainis virtuvje. Be to, vanduo nemgsta geleies, vanduo mgsta stikl. Todl vandeniui reikia iskirti pai garbingiausi viet virtuvje, jis turi bti supiltas pat geriausi ind. Ant jo turi bti umesta pati graiausia servetl, nes vanduo turi kvpuoti, jo negalima udaryti.

Su vandeniu reikia elgtis kaip su ikona, nes, jei elgiams kitraip mes visi rodome, kad nemylime vandens. Kai mes garinams pirtyje ar prausiams vonioje, mes eikvojame 300 litr geriamo vandens. To negalima daryti. I 6 milijard ems gyventoj, 4 milijardai neturi prijimo prie vandens. O mes su jumis gyvenam kaip burujai: mes jungme vanden, palikome ir nujome. Mes vien rankluost skalbiame 10 litr vandens. O tai neleistina, mus u tai nubaus ir labai smarkiai. O jei kiekvienas i ms maudymosi metu ne 300 litr eikvos, o 50 litr, sivaizduojate, kiek vandens galime sutaupyti? Pagalvokite apie tai. Tai svarbu! Svarbiausia, kad tai js stengtumte perduoti vaikams.

sivaizduokite: rytoj js atsibusite, o i iaupo n lao vandens. K js darysite? Tai reikia, kad poryt vyks mirtis. Visi ino var Baikalo eer. Ten pastat gamykl, kuri anksiau gamino detales raketoms, dabar gamina tualetin popieri. O tai pats didiausias eeras pasaulyje. Vanduo kada nors mums atkerys. Mes nuvedame kanalizacijas upes. Jos apsivalo, bet to nebepakanka. Svarbiausia mes nemylime vandens. O jei nemylime, tai visa nemeil mums ir grta per vanden triskart stipriau.

Gyvyb usimezg vandenyje ir gyvyb be vandens nemanoma. Gyvyb tai ir yra vanduo. mogus sako: A mgstu kav, kakav. A nemgstu paprasto vandens. 80% moni jums pasakys : A nemgstu gerti paprasto vandens. Js turite patys savs paklausti: O a ar mgstu paprast vanden? Ar a geriu, nes mane prigsdino? Ar geriu, nes i to udirbu pinigus?

Reikia imokti mylti vanden, kol neimoksite su juo kalbti, prayti, udti mald (tai galima padaryti bet kokiais odiais, jeigu odiai eina i irdies, vanduo priima visas vibracijas), reikia imokti valyti, saugoti, taupyti vanden. Reikia imokti apie tai pasakoti. Jei js su vandeniu elgsits pagarbiai, tai visi, kurie su jumis bendrauja (ypatingai js vaikai, js ankai, js tvai), elgsis su vandeniu lygiai taip pat. Js poiris dubliuojamas. Js profesionalai, js usiimate vandens pardavimu (i esms milteli, kuriuos meta vanden).

Susimstykite, ar skiriate tam savo energij? Kai js tik pradsite skirti tam savo energij, jums viskas susitvarkys. Nes mogus, kuris nemyli savo veiklos... o ms veikloje svarbiausias produktas tai vanduo. Jei jums kakas nesiseka ioje veikloje, patikrinkite, kiek js ta veikla tikite.

Jei mog veria daryti tai, kuo jis netiki, jam niekas nesigaus. Energija neina. tai js sakote: Pagerk vandens ir viskas bus gerai. O mogus jums netiki rezultato nra. Mans danai klausia: Kodl visada padeda, kai js gydote vandeniu? A kaskart atsakau: Nes a gydau ne vandeniu, a gydau savimi. A tiksliai inau, kas gali padti, nes a 25 metus jau tai. Ir man reikjo 15 met leisti vanden ven, kad suprasiau: O kam reikia vanden leisti ven, jei vanden reikia gerti! I pradi per prievart,vliau savanorikai per prievart,vliau smoningai, o vliau tiesiog automatikai, nes kitaip negalima. Dauguma i js, kurie skaito i knyg, ios minties dar nesismonino, jog vienintelis fizinio pasaulio dievas, kuriam verta melstis tai vanduo.

Ryiai tarp moni tai ryiai tarp vandens. Mes visi turime daryti taip, kad niekas netert vandens, kad niekas jo neeikvot, neeksploatuot. Vienas mogus nieko nepadarys, tik kartu mes padsim vandeniui ir galiausiai patys sau.

KELI ODIAI APIE VANDENS KOKYB

Jis turi atitikti normas pagal ias pagrindines kategorijas:
- vara;
- mineralizacija;
- paviriaus tempimas;
- rgi-arm balansas (pH);
- oksidacijos-redukcijos potencialas (ORP);
- santykinis laidumas;
- struktra;
- informacin atmintis.
I to, k kalbjome prie tai, mes suinojome, kad svarbu palaikyti rgi-arm balans. Atjo laikas isiaikinti (arba atsiminti), kas tai yra -rgi-arm balansas. pH (potential of Hydrogen) skal linija su ymom nuo 0 iki 14, kur nulis rgtis, o 14 armas. Per vidur, atitinkamai, neutralus rodiklis 7.

Pagrindins gyvybins terps (kraujas, limfa, seils, tarplstelinis skystis, smegeninis skystis ir kt.) turi silpnai armin reakcij (7,4-7,5). Todl ir vanduo turi bti bent jau neutralus, o geriau silpnai arminis. Pusiausvyros pasislinkimas sistemos urgtjim ir yra viena i pagrindini daugelio susirgim prieastis.

Otto Warburg (1883-1970), vokiei biochemikas, daktaras ir fiziologas, Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje (1931), padar atradim, rods, kad prie 7,47,5 (armin terp) nesivysto vins lstels.

Bkite sveiki!

Naujien meniu

Vaizdai | Humoras | Testai | Horoskopai | Gyvenimo bdas

Videoklipas

Mp3 porcija

Pasiekim knyga

Fotogalerija

Jgos maistas

Testai
Kas a esu?

Sapnininkas

Neskmi lenta

Anekdotai
Humoras

Dienos reimas
Disciplina

Komentarai
Diskusijos

Horoskopai

Pasiekim teorija

Permain knyga

Draugai

Reklama

   Elektroninje parduotuvje Daiktai.eu rasite naudot knyg, vinilo
   plokteli, sen daikt, verting senien ar iaip domi retenybi.


Restoranas Kamakura
Japonika virtuv. Iankstiniai usakymai, japon kulinarijos kursai. Sabonio krepinio centre, Kaunas. Tikras japonikas skonis...