Vegetarizmas, sveikata ir mėsaėdystė
Parašyta Homeras 2010-10-01 13:09:56
Girdėjote? Sakoma, ką valgai, tas ir esi. Valgai daržoves – esi daržovė, valgai mėsą – esi žvėris, valgai žuvį – esi žuvis... Žinoma, čia juokai. O toliau rimtai. Toliau pateikiame Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės doc. Ksaveros Vaištarienės originalių minčių, patarimų, receptų, kaip gyventi sveikai, subalansuotai maitintis, ir apskritai išlikti optimistais, neprarasti gyvenime tikslo. Neužmirškime, kad vegetarai - Lietuvoje ir visame pasaulyje mažuma. Jiems tenka kalbėtis ir pasiginčyti su mėsaėdžiais. Didžioji šios įkvepiančios ir žinių teikiančios informacijos dalis surinkta internete iš įvairių šaltinių. Šiandien ją skelbiame pasaulinės vegetarų dienos proga tai dienai ypatingai pažymėti.
Išplėstos naujienos
doc. Ksavera Vaištarienė

KELIAS Į TOBULUMĄ

doc. K. Vaištarienė prie žalumynų Žmogus yra dvasios, kūno, jausmų, norų ir galimybių, psichologinių ir etinių savybių derinys. Jo gyvenimas Žemėje skirtas visų šių struktūrų tobulėjimui. Žmogus sukurtas kaip tobulas subjektas džiaugsmui, laisvei, meilei ir kūrybai.

Tačiau ką mes matome gyvenimo tikrovėje? Matome daug nelaimingų, priklausomų, sergančių, depresijos apimtų žmonių, kasdien kenčiančių nuo neteisingumo, netvarkos visuomenėje, nedarbo, tėvynės netekties, streso, baimės, bado, skyrybų, turto dalybos, saugumo stokos ir t. t.

Dėl visų šių nesėkmių yra kaltas pats žmogus, Jo menkas šio pasaulio, savęs ir savo gyvenimo prasmės suvokimas.

Visas savo gyvenimo problemas turi išspręsti pats žmogus, jis yra sukurtas kaip Dievo atvaizdas ir turi visas galias pakeisti savo gyvenimą norima linkme. Tos galios yra paslėptos informacinėse struktūrose – DNR, kuriose slypi Kūrėjo galios. DNR struktūra yra informacinė matrica, kurioje yra įrašyta visa informacija apie žmogų. Visata pripildyta daugybę energijų, iš kurių labiausia pasireiškia griaunančios ir kuriančios energijos. Griaunančios energijos įvairiomis priemonėmis griauna gyvybę, o kuriančios – ją ugdo, kuria. Aiškios ribos tarp kuriančių ir griaunančių energijų nėra.

Be to, gyvenime retai pasitaiko jų išgrynintos formos. Daugelis reiškinių, situacijų, įvykių susiję su abiejų energijų rūšių pasireiškimais. Valdyti procesus galima tik pakankamai suvokus Visatos dėsnius ir sukauptą patirtį.
Pasaulinė vegetarų diena kasmet spalio 1 d. švenčiama nuo 1977 m. Šią dieną žmonės skatinami nevalgyti mėsos ir apskritai keisti savo maitinimosi įpročius. Įvairiose šalyse šią dieną organizuojami renginiai, specialios radijo ir TV programos, rengiami vegetariški pietūs. Vegetarais tampama dėl kelių priežasčių: etinės (nežudyti gyvūnų), sveikatos (riebus gyvulinis maistas sukelia ligas). Vegetarų esama kelių rūšių. Vieni nevalgo tik mėsos, bet valgo žuvį. Kiti nevalgo jokios mėsos (galvijų, paukštienos, žuvies), taip pat iš mėsos gaminamų produktų – taukų, želatinos. Vadinamieji veganai nevalgo net ir pieno, sūrio, kiaušinių; laikydami šiuo produktus gyvulių išnaudojimu.


DNR arba informacinių struktūrų tobulumas užtikrina gerą sveikatą. Pirminė DNR paskirtis – baltymų gamyba ir jų regeneracija. DNR valdo augimo ir senėjimo procesus. Pačioje DNR yra 80% visų organizmo informacinių struktūrų, o kita dalis 20%, yra ląstelių protoplazmoje-limfoje, kituose skysčiuose.

Dėl DNR informacinių struktūrų netobulumo žmogaus organizmas sensta. Informacines struktūras griauna daugybė priežasčių: gyvenimo būdas, nesveika mityba, pasaulėžiūra, pasąmonė, nevaldomos emocijos, per dideli norai, negatyvios mintys, prievarta, žemas pragyvenimo lygis, malonumų troškimas, paveldimumas ir t.t. Visa tai trumpina žmogaus gyvenimą.

Išlikti šiame gyvenime sveiku ir laimingu galima tik tuo atveju, jeigu DNR informacinės struktūros nebus griaunamos. Norėdamas vėl susigrąžinti prarastą sveikatą, gyvenimo džiaugsmą, laisvę, laimę ir viso kūno harmoniją, žmogus turi žinoti kūno struktūrų hierarchiją, t. y. piramidę, kurios viršūnėje yra DNR-informacinė matrica, kuri yra Dieviškosios dvasios materializacija žmoguje ir turi 80% informacinių struktūrų apie žmogų. Piramidė sudaryta iš 12 laiptelių, po DNR vienu laipteliu žemiau yra limfos struktūros. Žemiau limfos yra kaulų čiulpai, kurie valdo regeneracijos procesus, dar žemiau yra akys, plaučiai, oda, nervai ir t.t. Limfa, kraujas, endokrininė sistema jungia visus organus į darnią visumą. Todėl siekiant tobulumo, visas šias sistemas būtina atkurti, pasitelkiant sąmonę, pasąmonę, maldą, meditaciją, geras mintis, gerus norus ir jausmus, sąžinę, padorumą, dosnumą ir žodį, kad jis taptų kūnu, kaip buvo pradžių pradžioje.

Svarbiausiu kuriamojo proceso ir sveikatos pagrindu turi tapti vertybių skalė. Tikslas – tapti tobulais, koks tobulas yra mūsų Dievas Tėvas. Būtina susitapatinti su Dievišku tobulumu, svajoti apie tai, to norėti, mąstyti apie tobulybę. Tam tikslui pajungti protą, jausmus, skleisti meilę. Užkirsti kelią į mūsų širdį pykčiui, puikybei, neapykantai, pavydui, baimei ir t.t. Visas būsimas gyvenimas turi tapti neišsenkančios kūrybos procesu.

Kas trukdo žmogui tobulėti?

• vergiškas mąstymas, sąmonės užterštumas;
• priklausomybė nuo rūkymo, alkoholio, narkotikų, lošimo;
• prisirišimai prie turto, daiktų, pinigų, pilvo, sekso, vaikų, tėvų, draugų, vaistų, ligų ir t. t.
• žmogaus organizmo užterštumas;
• neteisinga mityba;
• nejudrumas;
• neužsigrūdinimas;
• neigiamos emocijos ir mintys;
• nešvari sąžinė, godumas, pyktis, pavydas, puikybė, neapykanta, sukčiavimai;
• aptemęs protas, mirties baimė;
• nesveika gyvensena;
• Dekalogo nesilaikymas;

Per tam tikrą laiko tarpą, įveikęs visus šiuos trukdžius, žmogus tampa laisvas, laimingas ir sveikas.

Žmogaus tobulumo kūrimo etapai:

1. VISOKERIOPAS ŽMOGAUS ORGANIZMO VALYMAS:

a. įvairios organizmo valymo sistemos ir metodikos;
b. pasninkavimas ir badavimas;
c. dietos;
d. vegetarizmas;

2. JUDĖJIMAS:

a. vaikščiojimas;
b. bėgiojimas;
c. gimnastika;
d. kitos sporto rūšys;
e. plaukiojimas;
f. jogos pratimai;

3. GRŪDINIMAS:

a. maudimasis šaltame vandenyje arba duše;
b. pirtyje;

4. TOBULOS SĄMONĖS IR PASĄMONĖS KŪRIMAS:

a. tikėjimas ir malda;
b. meditacijos, mirties baimės atmetimas;
c. atitinkamos literatūros studijavimas;
d. tobulo, kokybiško ir subalansuoto maisto vartojimas;
e. jausmų ir formų koregavimas;
f. Dievo ir žmonių meilė.

Teigiama, kad per 10 metų intensyvaus ir kryptingo darbo galima sukurti tobulą sąmonę ir tobulas DNR informacines struktūras ir tokiu būdu prailginti prasmingą, kūrybingą ir sveiką gyvenimą.

Tobula sąmonė užtikrina 40% gyvybės kodų (būsenų) tobulėjimą, o mitybai tenka 50% visų DNR informacinių struktūrų tobulumo. Tam, kad būtų pasiekta 50% DNR tobulumas per mityba, reikia vartoti tobulą ir kokybišką maistą, kuris subalansuos DNR informacines struktūras. Geriausias tobulos mitybos variantas yra vegetarizmas.

Vegetarizmas ir žalias nevirtas maistas padeda sukurti ne tik fizinę, bet ir dvasinę sveikatą. Viena ir kita yra neatsiejamai susiję. Žinoma ne visi ištveria vegetarinės mitybos rėžimą, bėgiojimą, maudimąsi šaltame vandenyje. Tačiau, kai žmogus pats išsiugdo, susigražina sau sveikatą, jis visai kitaip žiūri į gyvenimą. Skaidrėja jo sąmonė, ji tampa super-mentalinė. Ji valdo visus žmogaus kūno procesus per kuriuos realizuoja dvasią. Toks žmogus įgauna didelę atsakomybę prieš Dievą ir Visatą už savo sveikatos ardymą. Jis daugiau nebepasiduoda blogiems įpročiams, nenueina blogais keliais. Ateina momentas kai šviesa ir ramybė įsivyrauja žmoguje. Jam atsiveria Rojaus vartai, čia pat, šioje Žemėje, kurioje vargsta ir dejuoja žmonės.

Tobulai subalansuotame maiste medžiagų santykis yra toks: angliavandenių 90%, baltymų 8%, riebalų 2%.

Mišrios tradicinės mitybos balansas yra 20%. Gyventojai vartoja žemo tobulumo, žemos kokybės ir nesubalansuotą maistą, todėl dažnai serga, skundžiasi bloga savijauta, jėgų netektimi, nemiga, depresija ir t.t.

Lentelėje pateikti maisto produktų tobulumo, kokybės ir balanso vidutiniai rodikliai yra mano asmeniškai nustatyti bioenergetiniu metodu.

Žmonės turėtų vartoti tokį maistą, kuriame tobulumas turėtų būti virš 60%, o balansas virš 50%. Jei maisto tobulumas ir kokybė virš 80%, o balansas virš 70%, tai maisto kiekį dienai galime sumažinti per pusę.

Eiliniam žmogui per dieną reikia suvalgyti 1,2 kilogramus maisto, kurį sudaro: daržovės 400 g., vaisiai 300 g., ruginė duona 200 g., kruopų košė 200 g., baltyminis maistas 100-150 g. Du valgomieji šaukštai aliejaus. Išgerti per dieną 1-1,2 litro skysčių moterims, o vyrams apie 1,3-1,5 litro visų skysčių per dieną, įskaitant sriubą.

Parengė: doc. Ksavera Vaištarienė

Pagal Alvydo Vingilio straipsnį „Gyvybės kodas“







Ksavera Vaištarienė, docentė, chemijos mokslų daktarė:

"VARTOKITE NATŪRALIUS ANTIBIOTIKUS"

Subalansuokite mitybą. Nevalgykite produktų, nuo kurių organizme susidaro gleivės: pieno produktų, baltų miltų gaminių, pyragų bandelių, makaronų. Labai sveika stambesnių kruopų košės su daržovėmis. Jei kartą per dieną valgote mėsą, stenkitės daugiau nevartoti baltymų. Kuo daugiau valgysite baltymų, tuo daugiau gaminsis gleivių, padidės rizika susirgti ne tik gripu, bet ir širdies-kraujagyslių ligomis.

Vartokite natūralius antibiotikus: suvalgykite bent po trečdalį svogūno galvutės kasdien. Dar krienų ar česnako. Jei negalite valgyti žalio svogūno ar česnako, susipjaustykite, užplikykite ir gerkite arbatą. Patrinkite česnaku nosies šnerves. Gydomųjų savybių turi ir porai, juodieji ridikai, kuriuos labai skanu susitarkuoti su morkomis. Tai ne tik antibiotikai, bet ir antioksidantai bei imuniteto stiprintojai. Nepamirškite, kad geriausia žarnyno šluota – žalios daržovės. Gal turite užsišaldę mėlynių ar juodųjų serbentų? Sveika gerti žalią arbatą, taurę raudonojo vyno. Labai efektingas vaistas nuo kosulio: visą citriną su žieve virkite penkias minutes. Atvėsinkite, perpjaukite, išspauskite sultis, supilkite į 200 g stiklainiuką. Įpilkite šaukštą glicerino. Pripildykite stiklainį medumi, gerai išmaišykite. Reikia 6 šaukštelių per dieną vaikams ir suaugusiems.

***

K. Vaištarienė įsitikusi, kad mityba nėra pagrindinis žmogaus poreikis gyvenime. Jei žmogus valgo daugiau, negu jam skirta, jis savo šviesią kūrybinę energiją panaudos grubiam tikslui — virškinimui, o ne savo talentams atskleisti. „Reikia žinoti, kiek ir ko galima valgyti. Maistas turi tik palaikyti kūne esančią energiją. Pagrindinė klaida – persivalgymas. Daugeliui žmonių užtektų valgyti vieną kartą per dieną“, – tikina K. Vaištarienė.

Ji siūlo ir receptą, kaip pažaboti apetitą: „Reikia žinoti, kad apetito didelio nebus, jei žmogaus organizmui pakaks veikliųjų medžiagų. Veikliųjų medžiagų daug daržovėse, džiovintų augalėlių milteliuose, prieskoniuose. Pasidarykite mišinį iš garšvos, dilgėlės bei kiaulpienės lapų. Padžiovinate, sumalate ir kiekvieną dieną dukart po ketvirtadalį šaukštelio ant liežuvio padedate. Arba pabarstote ketvirtadalį šaukštuko ant maisto. Po kokių 10 dienų veikliųjų medžiagų balansas susinormalizuos, ląstelės bus pamaitintos.“

Daržovės, vaisiai, uogos ir sėklos, K. Vaištarienės saveros žodžiais, yra vieni naudingiausių organizmui augalų. Jais galima ne tik gerinti sveikatą, bet ir gydyti sunkias ligas. Tik svarbu žinoti, kokie augalai vartoti mums yra geriausi. „Valgyti reikia lėtai, gerai viską sukramtyti, mėgautis kiekvienu kąsniu. Negalima valgio metu žiūrėti televizoriaus ar skaityti laikraščių. Jei tik prikimšime pilvus – sveikata nedovanos šito“, – aiškina docentė.

Kiekvienas žmogus, pasak lektorės, turi žinoti, kiek jam reikia valgyti, kad visą dieną būtų aktyvus ir jaustųsi gerai: ryte puikūs pusryčiai – ant duonos riekės uždėti linų sėmenų ir išgerti arbatos puodelį. O pietų meniu siūlo paskirstyti visai dienai: ryte sriuba, pietums antras patiekalas, kuris svertų ne daugiau kaip 300 gramų, desertą palikti vakarienei.

Jos žodžiais, pagrindinė priežastis, kodėl žmogus suserga, yra organizmo teršalai. Juos išvalyti, reikia „šluotos“ – žaliose (nevirtose) vaisiuose ir daržovėse esančios celiuliozės (morkose, ridikuose, moliūguose, cukinijose, petražolėse ir kitose daržovėse). „Šluotos“ produktų lėkštėje jų turėtų būti du trečdaliai.

„Vydūnas yra pasakęs, kad žmogus serga tik dėl to, kad nepaiso visatos dėsnių, todėl kiekvienam turi būti svarbu – dorovė, sąžinė, 10 Dievo įsakymų“, – sako K. Vaištarienė.






KSAVERA VAIŠTARIENĖ: KELIAS Į SVEIKATĄ

"Tik rimtai susirgusi reumatoidiniu artritu ir Bechterevo liga aš pradėjau domėtis sveika gyvensena ir išbandžiau daugybę sveikatos atstatymo būdų: badavimą, makrobiotikos ir sulčių dietas, grūdinimąsi, bėgiojimą ristele, vaikščiojimą basomis po sniegą, įvairius jogos ir kvėpavimo būdus, vegetarizmą. Šiame kelyje aš esu jau nuo 1976 m."

Prieš 30 metų sveikos gyvensenos entuziasto Eduardo Girčio iniciatyva buvo įkurtas Juvenologų klubas Vilniuje, kuris vėliau pakeitė pavadinimą į „Sveikata, jaunumas, grožė“ lietuvių tautos filosofo, vegetaro Vydūno garbei. To klubo vadovų Eduardo Girčio ir Laimos Budrienės iniciatyva buvo kviečiami žymiausi sveikos gyvensenos specialistai iš Maskvos, Leningrado, Minsko ir Rygos skaityti paskaitų apie tai, kaip sveikai gyventi ir maitintis. Tai buvo Galina Šatalova, Zacharas Ostrovskis, Michailas Kotliarovas ir kt.

1988 m. rugsėjo mėn. už Vilniaus, prie Balžio ežero, pradėjo veikti pirmoji Lietuvos sveikos gyvensenos mokykla, vadovaujama E. Girčio ir G. Šatalovos. Nuo jos ir prasidėjo sveikos gyvensenos mokyklų epopėja Lietuvoje. Netrukus buvo įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga, kuriai iki šiol vadovauja Dainius Kepenis. O prieš 20 m. Dainius Kepenis ir jo komanda įkūrė nuolat veikiančią Sveikatos mokyklą Palangoje. Šioje mokykloje 10 metų buvau lektorė, dėsčiau sveikos mitybos pagrindus, žodžiu, sėjau vegetarizmo sėklą į smegenis tų, kurie iki tol buvo užkietėję „mėsaėdžiai“. Manau, kad tai, ko aš mokiau, padėjo žmonėms išbristi iš daugelio „nepagydomų“ ligų, pakeitė jų pasaulėžiūrą ir mastyseną.

Laikas, senatvė, ligos ir nesėkmės mūsų kelyje neegzistuoja. Būkime visada sveiki ir gražūs!






Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė

PRIESKONIAI IR VAISTAŽOLĖS GALI PAGERINTI SVEIKATĄ

Daugelis žmonių serga įvairiomis ligomis, net nesusimąstydami, kad geriausias gydytojas yra gamta, jos vaistingieji ir prieskoniniaiaugalai. Jie paima iš saulės energiją ir perduoda ją žmonėms kartu sugydomaisiais eteriniais aliejų, gyvomis savo sultimis.

Žmogus iš augalų lapų, žiedų, šaknų, žievės gauna daug sveikatai naudingų medžiagų. Juose yra 10000 įvairių veikliųjų medžiagų, kurios gali išgydyti bet kokią ligą, nes, manau, nepagydomų ligų nėra, yra tik nepagydomi žmonės. Be to, gydytis geriausia tada, kol dar nesergi, žodžiu, profilaktiškai.

Vaistiniai augalai vartojami įvairiais pavidalais: švieži ir išdžiovinti, jų sultys, natūralios ir spirituotos, spiritiniai arba degtinės ekstraktai. Prieskoniai ir jų mišiniai, prieskonių mišiniai su džiovintomis vaistažolėmis, šviežios daržovės, vaisiai ir grūdų produktai, jūrų augalai (jūros kopūstai ir pūslėtasis guminis) - taip pat ne tik maistas, bet ir vaistas.

Mano mėgstamiausio organizmą stiprinančio mišinio sudėtis tokia: apyniai, asiūkliai, avietės, bazilikai, ciberžolės, čiobreliai, dašiai, dilgėlės, garstyčios, garšvos, gelsvės, gervuogės, gysločiai, gvazdikėliai, imbierai, jonažolės, kalendros, kariai, kardamonai, kiaulpienės, kmynai, krapai, kraujažolės, lauro lapeliai, liepžiedžiai, meirūnai, medetkos, melisos, mėtos, muskato riešutai, pankoliai, pastarnokai, peletrūnai, pelynai, petražolės, pipirai (aštrioji paprika), juodieji pipirai, kvapieji pipirai, raudonieji pipirai, porai, ramunėlės, raudonėliai, rožių žiedlapiai, salierai, ugniažolės, vingiorykštės, valerijonai, žemuogės, žliūgės, žvaginės.

Prisirenku maždaug 50 rūšių augalų, išdžiovinu. Džiovintas vaistažoles reikia permalti kavos mašinėle, sumaišyti visų jų po 1 šaukštelį kartu su maltais prieskoniais. Tai organizmui reikalingų veikliųjų medžiagų šaltinis. Tokį arba panašų vaistažolių ir prieskonių mišinį (nieko blogo, jeigu jame visų sudedamųjų dalių ir nebus) vartoti tuo metu, kai nėra šviežių gruntinių daržovių ir vaisių bei šaltuoju metų laiku.

Vartoti reikėtų 2-3 kartus per dieną, prieš valgį, po ¼ šaukštelio prieskonių mišinio. Dėti ant liežuvio ir užgerti keliais gurkšniais vandens. Šiuo mišiniu galima gardinti ir įvairius patiekalus.






Doc. Ksaveros Vaištarienės sveikatos kredo:

1. Pasižadu nerūstinti Dievo (Gamtos) savo blogais darbais, elgesiu ir mintimis.
2. Pasižadu tobulinti savo kūną, sielą ir dvasią.
3. Pasižadu gerbti ir mylėti savo tėvus, senelius, žmoną ar vyrą, vaikus, anūkus, draugus bei kaimynus.
4. Pasižadu nedaryti mitybos klaidų, sveikai gyventi ir maitintis.
5. Pasižadu saikingai valgyti ir gerti: per dieną valgyti vieną, du arba tris kartus, bet ne daugiau kaip 1 kg maisto per parą; per dieną išgerti apie 1 litrą žaliosios arba vaistažolių arbatos.
6. Pasižadu derinti maisto produktus ir valgymo metu gerai kramtyti. Vieno valgymo metu nesuvalgyti daugiau kaip 300 g maisto.
7. Pasižadu valgyti susikaupusi, ramioje aplinkoje, nežiūrėti televizoriaus, neklausyti radijo, neskaityti laikraščių, nesibarti.
8. Valgyti tik tada, kai esu išalkusi.
9. Pasižadu valgydama pirmenybę teikti gamtos augalams, žalioms natūralioms daržovėms, vaisiams, jų sultims bei iš jų pagamintiems valgiams.
10. Pasižadu valgyti duoną, ankštinius, kruopų košes bei kitus produktus su šviežiomis daržovėmis, kurių turi būti dvigubai daugiau negu kito maisto.
11. Pasižadu valgymo metu negerti skysčių ir nevalgyti, kai geriu, per dieną suvalgyti 100-200 g vaisių.





Doc. K. Vaištarienė

PAVASARINŲ AUGALŲ GALIA

Docentė Ksavera Vaištarienė pastebi, kad mūsų organizmui reikia apie dešimties tūkstančių medžiagų. Iš pagrindinių maisto produktų: duonos, bulvių, pieno, mėsos ir žuvies – apsirūpiname vos trečdaliu jų. Visų – net pačių rečiausių – medžiagų yra augaluose arba daržovėse, vaisiuose. Jie vadinami „saulės maistu“ – paima iš saulės energiją ir perduoda ją žmonėms gydomaisiais eteriniais aliejais, savo sultimis, kuriose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė ypač vertina ir kasmet renka pirmuosius pavasario augalus: šventagaršves, dažniau garšvomis vadinamas, kiaulpienes ir paprastuosius kiečius, dilgėles ir ugniažoles, krūminius builius, iš kurių spaudžia sultis. Moteris prisipažįsta, kad rytais pasigaminti sulčių jai dažnai pristinga laiko, tad spaudžia jas vakarienei. Paima morką, buroką, truputį saliero šaknies, gabalą moliūgo, kelias saujas žolynų ir viską sutarkuoja bulviatarke, o iš gautos masės sultis išspaudžia rankomis per marlę.

Sulčių spaudimas jai yra labai dvasingas darbas. Prieš pradėdama tai daryti persižegnoja, pasimeldžia, prašo Aukščiausiojo, kad šios sultys pasotintų kiekvieną jos organizmo ląstelę ir duotų daug energijos.

VAKARIENEI – 300 GRAMŲ SULČIŲ

Pavasarį bent pusantro mėnesio docentė stengiasi kasdien išsispausti ir išgerti apie 300 gramų sulčių. Jas kaipmat išgeria (bent per 7 minutes), nes pastovėjusios valandą kitą jos praranda maistinę vertę, tik darbas be reikalo.

Ponia Ksavera geria sultis lėtai, pasimėgaudama, jos jai – puiki vakarienė. Išgėrusi 300 gramų sulčių vegetarė sako būnanti soti, jaučianti energijos antplūdį. Besibaigiant žiemai, kai visiems trūksta veikliųjų medžiagų, jas teikia pavasarinių augalų sultys. Vos pradėjus jas gerti, savijauta iš karto pagerėja.

Vegetarė labai džiaugėsi perskaičiusi norvegų kilmės australietės Midžambos Džasmuhyn knygą, pasakojančią apie praninę mitybą, kad energijos žmogui teikia ne tik maistas, bet ir oras, šviesa. Pasak ponios Ksaveros, maždaug pusę energijos gauname iš maisto, kitą – iš aplinkos. Todėl puikiai jaustis žmonėms labai padeda įprotis rytais pabėgioti lauke, pasimankštinti ar bent saulei tekant pasižvalgyti pro daugiabučio langą, o teiginys, kad mums kasdien reikia apie 2000 kilokalorijų, tėra prasimanymai.

„Intuityviai jaučiau, kad žmogui pakanka valgyti kartą per dieną.Kai mes susižavėję stebime gėlės žiedą ar saulėtekį, tikrai negalvojame apie dešrą ar duoną, o jaučiame sotumą ir pilnatvę. Tyrimais įrodyta, kad užsimanęs valgyti žmogus pasivaikščiojęs ar pasportavęs net užmiršta norą užkąsti, kas logiškai sunkiai paaiškinama“, – sako vegetarė.

Pasak jos, nesaikingą apetitą žaboti padeda kartumynai – karčiųjų kiečių (pelynų), puplaiškių, kraujažolių, jonažolių žolės arbatos, juodieji pipirai ir kiti prieskoniai.

LIGOS PASITRAUKĖ

Daržovių ir prieskonių Ksavera Vaištarienė dažniausiai perka turgelyje. Parsiveža iš draugų serbentų, vyšnių, aviečių lapų ir prisidžiovina: vieni jų yra puikūs prieskoniai, kiti – vitaminai. Sumaišo po šaukštą sumaltų vaistinių augalų su prieskoniais ir turi puikiausių maisto papildų. Kas rytą po pusę arbatinio šaukštelio šio mišinio išgeria su vandeniu, juo gardina kone visus valgius. Taip stiprina imunitetą. Padeda. Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė jau dvidešimt metų nesirgo gripu, nebuvo peršalusi, neturėjo temperatūros. Tas žolelių mišinys, pasak Ksaveros Vaištarienės, valo limfą, stiprina kraujagysles, ląsteles – todėl virusai jų nepažeidžia.

Vegetarė pastebi, kad dabar, būdama septyniasdešimt septynerių metų, jaučiasi geriau nei būdama keturiasdešimt penkerių. Tada ją buvo užklupusios sunkios ligos, kamavo siaubingi nugaros skausmai.

Sužinojusi, kad serga nepagydoma Bechterevo liga, jog jai gresia visiška negalia, nejudrumas, moteris nutarė išbandyti alternatyvius gydymosi būdus.

„Buvau skaičiusi įvairios literatūros ir pasiryžau badauti keturiasdešimt dienų. Mirti nebijojau. Tapti našta kitiems, nepajudėti ir nuolat kęsti skausmus man atrodė baisiau už mirtį“, – prisiminė ponia Ksavera. Pasak jos, sunkiai sergančiam žmogui nebijoti mirties yra labai svarbu, nes tada ląstelių energija laisvėja, lengviau atsistato.

SAULĖS PASVEIKINIMAS IR PAMIRŠTI AKINIAI

Ksavera Vaištarienė teigia, kad badas greitai ją išgydė, o noras domėtis sveika gyvensena, išbandyti įvairius sveikatinimosi būdus tapo pomėgiu.

Ji keliasi anksti. Penktą valandą ryto šoka iš lovos ir pasveikina saulę vienu jogos pratimu. Tada ant grindų pasitiesusi kilimėlį daro net jaunam žmogui sunkiai įveikiamus pratimus. Docentė būtinai nugara paritinėja kamuolį, minutę krato statmenai pakeltas rankas ir kojas.

Mankštinimosi sistemą ji susikūrė pati, perskaičiusi daugybę įvairių knygų ir prisitaikiusi tai, kas jai priimtiniausia, sujungusi jogos, ajurvedos, niši ir kitų metodikų elementus.

Būtinai mankštinasi ir pavakare. Kasdien du kartus per dieną daro pratimus sprandui, kryžmeniui, kas savaitę maudosi pirtyje.

Docentė mano, kad būtent šie pratimai, vegetarinė mityba ir pirtis padeda ne tik jos sąnariams, bet ir regėjimui – prieš dvidešimt metų be akinių negalėjusi skaityti moteris dabar vėl išsiverčia be jų – laikraštinis šriftas jai neatrodo pernelyg smulkus, siūlą ji įveria į adatos skylutę.

„Manau, nepagydomų ligų nėra, yra tik nepagydomi žmonės“, – sako docentė.

„VALGAU IR JAUNĖJU“

Tai ne tik vienos iš septynių Ksaveros Vaištarienės knygų, kuriose vegetarė rašo apie sveikos mitybos principus, pavadinimas, bet ir jos gyvenimo siekis.

Ji ryte pasitenkina puodeliu arbatos arba kavos su dviem sumuštiniais. Dvi duonos riekeles suvilgo karotino aliejumi, pabarsto šaukšteliu paskrudintų linų sėklų su prieskoniais ir pipirnėmis (pora jų vazonėlių visada žaliuoja ant docentės buto palangių) ir suvalgo.

Pietums ponia Ksavera valgo gabalėlį žuvies, grybų ar pupelių pašteto su maždaug 250 g daržovių salotų ir garintų moliūgų gabaliukų, paskanintų tik prieskoniais, lašeliu aliejaus arba be jo. Vakarienei užvalgo ko nors lengvo. Kad ir arbatos su mirkytais džiovintais vaisiais. Dažnai vakare nevalgo jokio kieto maisto – išgeria šviežiai išspaustų daržovių ir vaisių sulčių. Per dieną dar sukramto riekelę duonos, 10 pamirkytų pupų ar saują žirnių, arbatinį šaukštelį maltų moliūgų, sezamų, linų sėklų, kuriose yra labai vertingų omega 3 ir 6 rūgščių, dažnai dar vadinamų smegenų maistu. Kasdien būtinai suvalgo bent pusę žalio svogūno ir pomidoro, du salotų lapus.

Vaištarienė jau trisdešimt metų nevalgo mėsos, kiaušinių, pieno produktų, bulvių. Jau septynerius metus kasdien ryte prieš valgį išgeria 30 lašų vandenilio peroksido. Taip siūlo daryti rusas profesorius I. P. Neumyvakinas.

Pasak Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės, vandenilio peroksidas dezinfekuoja žaizdas ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Tai nestabilus junginys, iš jo atominis deguonis greitai atskyla ir žudo organizmo viduje esančius mikrobus bei vėžio ląsteles. Daug mikrobų egzistuoja tik ten, kur trūksta deguonies. Į organizmą patekusios papildomos deguonies mikrodozės pristabdo įvairių mikroorganizmų dauginimąsi, kovoja prieš vėžį, trombų susidarymą, sąnarių pažeidimus, net diabetą. Vartoti vandenilio peroksidą galima ir sergant širdies bei galvos smegenų kraujagyslių ligomis, išsėtine skleroze, Parkinsono ir Alzhaimerio ligomis, tromboflebitu bei šių ligų profilaktikai.

Prašantiems patarimų ji dažnai rekomenduoja japonų mokslininko Žoržo Ozavos siūlomas grūdų, kruopų ir daržovių makrobiotines dietas. Pasak Vaištarienės, efektyviausia – grūdų dieta. Įvairios kruopos pamerkiamos šaltame vandenyje iš vakaro, o rytą gerai nuplaunamos ir užplikomos verdančiu vandeniu, kurio turėtų būti maždaug centimetras virš kruopų. Verdamos minutę ir padedamos šiltai po pagalve. Po pusvalandžio išbrinksta visos kruopos, išskyrus perlines, kurias reikia virti 2 valandas. Kruopų be jokių priedų galima valgyti kiek nori. Gerti rekomeduojama kuo mažiau, tik 1–2 stiklines vandens arba paprastųjų kiaulpienių, žalią arbatą. Taip dešimt dienų. Kartoti šią ir kitas dietas galima kas du mėnesius.

RACIONAS – 5 LITAI

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė apskaičiavo, kad jos paros racionas kainuoja 5–6 litus. Taip maitindamasi ji jaučiasi žvali, energinga ir visai soti. Ji net nežino, kiek kainuoja vaistai, kokią jų kainos dalį kompensuoja valstybė – jai jų neprireikia.

Jau dvidešimt metų ponia Ksavera važinėja po visą Lietuvą ir dalijasi savo patirtimi su kitais – nuolat skaito paskaitas apie sveiką gyvenseną, vaistinius ir prieskoninius augalus.

Kaip jos specialybė ir darbas derėjo su pasirinktu gyvenimo būdu? „Esu organinės chemijos specialistė, 30 metų Vilniaus universitete dėsčiau maisto prekių mokslą. Todėl reikėjo domėtis maisto chemine sudėtimi. Vegetare tapau iš bėdos, o Vegetarų draugijos vadove – išrinkta bendraminčių. Taip mano pomėgiai, ieškojimai ir gyvenimo būdas susiliejo, kas teikia daug džiaugsmo“, – sako jaunatviškai besišypsanti brandaus amžiaus moteris, ne kartą badavusi po dešimt, kartą – net keturiasdešimt dienų. Savo mokytojais ji laiko Vydūną, P. Bregą, H. Šeltoną.

Žinanti daug sveikatinimosi sistemų vegetarė mano, kad nė viena jų nėra tobula, visos turi privalumų ir trūkumų, norėdamas išsirinkti sau tinkamą žmogus pirmiausia turi bandyti ir įsiklausyti į savo organizmo signalus – juk kiekvienas mūsų esame skirtingas, unikalus.

Tad ji niekam nerekomenduoja būtinai badauti, valgyti tik kruopas, atsisakyti mėsos arba derinti maisto produktus, imtis valyti organizmą. Pasak Ksaveros Vaištarienės, kiekvienas žmogus turi pribręsti pokyčiams, rasti jam priimtiniausius sveikatinimosi būdus. Ir patarimus ji dalina tik klausiama ir paprašyta.

BALTA VARNA

Tokia pat nuostata ponia Ksavera vadovaujasi ir bendraudama su namiškiais. Pasak jos, prievarta kitiems nieko negalima siūlyti, nedera kištis į svetimas bėdas. Kol nebuvo našlė (ja tapo prieš trejus metus), vyrui gamino ir mėsos patiekalų.

Vyresnysis docentės sūnus Regimantas taip pat dešimtį metų buvo vegetaras, vėliau grįžo prie įprastos mitybos. Jaunesnysis Giedrius su visa šeima – mėsėdžiai. Taip juos kartais vadina ponia Ksavera. Tačiau Giedriaus dukra Milda vasaros stovykloje Druskininkuose išdidžiai pareiškė, kad ji vegetarė ir nori valgyti kitaip nei dauguma. Suėjimuose ji paprastai palaiko močiutę ir nieko mėsiško nesideda į savo lėkštę.

Ksavera Vaištarienė sako matanti, kad jos šeimos nariai, daugelis tautiečių serga ligomis, kurių galima išvengti pakeitus mitybą, gydosi ne pačiais racionaliausiais būdais (ji mano, kad visi cheminiai vaistai kam nors kenkia), bet jeigu jie neprašo patarimų, nieko ir nesako. Vis tikisi, gal ateis laikas, kai supras, kad galima keistis. Vegetarizmo idėjų pasekėjų – tūkstančiai. O norėdama, kad visa tai, ką ji sužinojo iš daugybės sveikos gyvensenos propaguotojų lengviau pasiektų kitus žmones, kas porą metų parašo po knygą sveikos mitybos klausimais, kiekvienoje jų žengdama vis didesnį žingsnelį į sveiką gyvenseną, organizmo valymą, vis specifiškesnius patarimus, kaip maitintis vaikams, paaugliams, senukams, sergantiesiems įvairiomis ligomis.

Pasak Vaištarienės, Lietuvoje vegetarizmas nėra labai populiarus, vegetarai sudaro apie 5 procentus šalies gyventojų, visame pasaulyje jų daugiau – apie dešimtadalis. Dauguma tautiečių vegetarais tampa ieškodami būdų pagerinti savo sveikatą, o ne etiniais sumetimais, gerbdami gyvūniją.

„Mėsa mūsų organizme spartina hormonų gamybą, bet didelis baltymų kiekis yra kenksmingas. Tapus vegetaru sveikata gerokai pasitaiso. Pati išsigydžiau ne vieną negalavimą, kurie neatsinaujino net po dvidešimt penkerių metų. Žmogus išsilaisvina iš baimės, kurios daug gauna iš mėsos, mat ji sugeria priešmirtinį skerdžiamo gyvulio stresą“, – tikina Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė. Ji mėgsta cituoti lietuvių filosofo Vydūno, austrų antroposofo Rudolfo Šteinerio teiginius, kad mėsa labai pririša prie materialinių vertybių, o išsiversdamas be jos žmogus tampa iniciatyvesnis, veiklesnis, optimistiškesnis, laisvesnės dvasios, didesnių polėkių.

Ar suėjimuose, vaišėse ji nesijaučia balta varna? Ksavera Vaištarienė sako tada dažnai jaučianti į save nukreiptus aplinkinių žvilgsnius – ką gi ji valgys, ar nenusižengs vegetarizmo principams. Paprastai vaišėse Lietuvoje vegetarų draugijos prezidentė paragauja žuvies ir kokių nors salotų. Jei jos visos pagamintos su majonezu, susirenka papuošimui naudotas petražoles, kitas daržoves ir kramsnoja. Ji tvirtina, kad tada nesijaučia kebliai, be to, nemano, kad negalima mažumą nusižengti sveikatingumo principams. Pati ji svečius vaišina ne tik daržovių, bet ir vištienos, žuvies patiekalais. Vienas šventinis visos giminės patiekalas – nevirti išbrinkę grikiai su džiovintais grybais.

IŠ ILGAAMŽIŲ GIMINĖS

Ksavera Vaištarienė nemano, kad metai – tai našta. Senti juk natūralu, svarbu, kad nekamuotų ligos. O jas jaučiasi išmokusi pažaboti.

Ar jai malonu kviesti artimuosius į savo gimtadienius? Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė sako mokanti džiaugtis tuo, kad dar gyvena, juda, gali sukviesti artimuosius ir tuo, kad jie susirenka.
Ji tikisi sulaukti 100 metų. Padės vegetarizmas? „Nedrįstu sakyti, kad vien jis. Mano giminėje buvo daug ilgaamžių. Mama, vyriausioji sesuo, kuri jau atsisveikino su mumis – sulaukė 87. Vyriausiajam broliui jau sukako 90 metų“, – sako pašnekovė.

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė dalyvauja Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos, Sveikuolių sąjungos veikloje, stengiasi įsigyti ir perskaityti visas knygas sveikos mitybos klausimais. Mat dažnai sulaukia prašymų išsakyti savo nuomonę apie jas.

Beje, kai šnekėjomės su Lietuvos vegetarų draugijos prezidente, sukūrusia ir „Žolinčių akademijos“ himną, ant stalo tuoj atsirado gilių kavos ir karštu vandeniu užplikytų džiovintų slyvų, figų, razinų, obuolių, abrikosų (kitokių saldumynų ji nevalgo). Stebino greita jos reakcija ir sparti eisena, gyvas žvilgsnis ir puiki atmintis.

Tuo gali džiaugtis visi žmonės, klausantys docentės paskaitų įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Ji puikiai atsimena bene šimto autorių vardus ir pavardes, lygina įvairias sveikatinimosi sistemas, jos paskaitos net ta pačia tema kiekvienąkart vis kitokios – tiek daug sukaupta informacijos ir patirties, kuria nori pasidalinti. O skaityti paskaitų įvairiuose šalies kampeliuose ponia Ksavera išsiruošia kelis kartus per savaitę.

Ponios Ksaveros balsas paprastai skamba ramiai ir džiugiai, jame negirdėti kategoriškumo.
„Neįsivaizduoju, dėl ko galėčiau supykti. Juk nekantrumu ar piktumu kitiems nieko neįrodysi“, – sako ponia Ksavera, pastebėdama, kad vegetarinė mityba padeda žmogui įveikti bet kokį pyktį. To ji sąmoningai mokėsi ir iš integralinės jogos mokytojo indo Šri Aurobindo, buvusio M. Gandi bendražygio, raginančio kuo dažniau nieko negalvoti, ar K. Buteikos, siūlančio sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą, ypač į pauzę po įkvėpimo ir iškvėpimo.

Kada Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė tai daro? „Tai daryti puikiai galima laukiant troleibuso ar juo važiuojant, stovint eilėje parduotuvėse ar žiūrint televizorių. Nors pastarojo reikėtų vengti“, – pastebi sveikos gyvensenos propaguotoja.


KASAVEROS VAIŠTARIENĖS PATARIMAI

NUO SLOGOS

Į pusę stiklinės vandens įpilkite pusę šaukštelio druskos. Pasisėmę šio tirpalo į delną jo įtraukite per vieną ir kitą šnervę. Taip plauti nosį labai tinka ir slogos profilaktikai.

NUO GERKLĖS SKAUSMO

Nuo gerklės ligų padeda česnakų arba svogūnų arbata. 3 skilteles česnako supjaustykite griežinėliais ir užplikykite dviem trečdaliais stiklinės verdančio vandens, uždenkite ir palikite pastovėti 10–15 minučių. Arba taip pat arbatą paruoškite iš pusės vidutinio dydžio susmulkintos svogūno galvutės. Tokia arbata tinka ir skalauti gerklę, ir gerti.

NUO KOSULIO

Kosint ir pakilus temperatūrai padės vaistinių isopų (juozažolių) ir dirvinių našlaičių žolės, aviečių ir eukaliptų lapų arbata. Vaistažoles sumaišykite lygiomis dalimis, šaukštą vaistažolių mišinio suberkite į 400 ml verdančio vandens, pavirkite minutę, tada nukelkite nuo ugnies ir palikite 5 minutes prisitraukti. Nukoštą arbatą supilkite į termosą ir gerkite 3 kartus per dieną prieš valgį.

NUO ĮSISENĖJUSIO KOSULIO

Padeda citrinos sulčių, glicerino ir medaus mišinys. Tai anglų gydytojo Džavrio receptas.
Gerai nuplautą citriną 5–10 minučių virkite ant silpnos ugnies, kad būtų daugiau sulčių. Kai citrina atvės, sultis išspauskite, įpilkite šaukštą glicerino ir medaus tiek, kad mišinio tūris būtų 200 kubinių centimetrų ir išmaišykite. Gerkite po arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną.

Peršalę išsivirkite čiobrelių, melisų, šalavijų, pipirmėčių žolės, liepų žiedų, pušų pumpurų, juodųjų serbentų lapų, debesylo šaknų ir kvapiosios pelargonijos (jeronimo) lapų arbatos. Vaistažoles sumaišykite lygiomis dalimis, šaukštą vaistažolių mišinio suberkite į pusę litro verdančio vandens, pavirkite minutę, tada nukelkite nuo ugnies ir palikite 5 minutes prisitraukti. Nukoštą arbatą supilkite į termosą ir gerkite 3 kartus per dieną prieš valgį.

MIEGUI GERINTI

Smulkintas valerijono šaknis ir geltonžiedžio barkūno žolę sumaišykite santykiu 1:4, šaukštą vaistažolių mišinio suberkite į stiklinę verdančio vandens, pavirkite porą minučių, tada nukelkite nuo ugnies ir palikite 10 minučių prisitraukti. Nukoštą arbatą gerkite prieš miegą su medumi.

IMUNITETUI STIPRINTI

Pasidarykite pušų spyglių, erškėčių vaisių, svogūnų lukštų (santykiu 5:3:1) mišinį. Šaukštą šio mišinio užplikykite termose puslitriu verdančio vandens ir palikite prisitraukti. Po valandos jau galite gerti nukoštą arbatą. Gerkite jos 3 kartus per dieną prieš valgį.

Organizmą valykite kiaulpienių šaknų ir dilgėlių lapų arbata. Kad ji būtų aromatingesnė, įmaišykite melisų ar mėtų.Šaukštą vaistažolių užplikykite termose puslitriu verdančio vandens ir palikite prisitraukti. Po valandos jau galite gerti nukoštą arbatą. Gerkite jos 3 kartus per dieną prieš valgį.

ŠVELNUS KEPENŲ VALYMAS

Arbatinį šaukštelį medaus įsidėkite į burną ant liežuvio ir tuoj pat į tą patį šaukštą įpilkite šaukštelį alyvuogių aliejaus, burnoje juos sumaišykite ir prarykite. Taip darykite 2 kartus per dieną prieš pusryčius ir vakarienę 20 dienų. Po 3 mėnesių tokį kepenų valymą galima pakartoti. Per metus šią procedūrą galima daryti 3 kartus: rudenį, žiemą ir pavasarį.

ŠVELNUS INSKSTŲ VALYMAS

Nusipirkite razinų. Kupiną valgomąjį šaukštą nemaltų juodųjų pipirų pakepinkite aliejuje, kol įkais, pradės spragsėti ir supilkite į indelį. Pirmą rytą, nieko nevalgę, gerai sukramtykite ir prarykite gerai nuplautą raziną ir vieną pipirą, antrą rytą dvi razinas ir du pipirus ir taip toliau iki dešimties. Po to kas rytą mažinkite po vieną raziną ir pipirą, kol jų nebeliks.

PRIESKONI IR VAISTAŽOLIŲ MIŠINYS „SVEIKATA“

Ksaveros Vaištarienės mėgstamo organizmą stiprinančio mišinio sudėtis tokia: apynių spurgai, čiobrelių, jonažolių, kraujažolių, kiaulpienių, raudonėlių, dirvinių asiūklių, karčiųjų kiečių, šventagaršvių (garšvų), ciberžolių, dilgėlių, ugniažolių, melisų, pipirmėčių, pelkinių vingiorykščių, daržinių žliūgių, trikerčių žvaginių, valerijonų, peletrūnų, bazilikų, mairūnų, kalninių dašių žolė, aviečių, žemuogių, gysločių, gelsvių, gervuogių, juodųjų serbentų, salierų, petražolių, porų lapai, kmynų, krapų, kalendrų vaisiai,baltųjų garstyčių, pankolių sėklos, pastarnokų šakniavaisiai, vaistinių ramunių, medetkų, liepų žiedai, lauro lapai, muskato riešutai, gvazdikėliai, imbierai, kariai, kardamonai, pipirai (aštrioji paprika), juodieji pipirai, kvepiantieji pipirai, raudonieji pipirai, rožių žiedlapiai.

Džiovintas vaistažoles sumalkite kavos mašinėle, sumaišykite visų jų po 1 šaukštelį kartu su maltais prieskoniais. 2–3 kartus per dieną prieš valgį po ketvirtį šaukštelio šio mišinio uždėkite ant liežuvio ir užgerkite keliais gurkšniais vandens. Tokį arba panašų vaistažolių ir prieskonių mišinį (nieko blogo, jeigu jame visų sudedamųjų dalių ir nebus) vartokite šaltuoju metų laiku, kai nėra šviežių daržovių ir vaisių. Tai organizmui reikalingų veikliųjų medžiagų šaltinis.

Šaltinis: www.arbatos.lt