Jums niekas negali padėti – Jums trūksta vandens
Parašyta Loretta 2011-03-05 12:00:09
VANDUO – TAI GYVYBĖ. Ar galima pervertinti vandens reikšmę žmogui? Apie būtinybę gerti vandenį mes pasakojame panašiai, geriausiu būdu, kurį galime sugalvoti: ko negalima gerti, ką reikia gerti ir kaip gerti. Todėl aš jums papasakosiu apie kitą kelią, kuris prasideda nuo žmogaus problemų. Juk tuomet, kai žmogus pamatys savo problemą, o mes sugebėsime paaiškinti, jog problema dėl dehidratacijos (arba užsiteršimo), tada kyla abipusis supratimas. Jei jūs sugebėsite žmogui paaiškinti, kodėl jis turi vieną ar kitą problemą, tuomet jūs galėsite visiškai tiksliai paaiškinti, kam jam reikalingas vanduo. Parengta pagal Sveikatos atstatymo instituto vyr. gydytojos O. Butakovos paskaitų ciklo „Sveikatos mokykla“ medžiagą
Išplėstos naujienos
VANDUO – TAI GYVYBĖ.

Parengta pagal Sveikatos atstatymo instituto vyr. gydytojos O. Butakovos paskaitų ciklo „Sveikatos mokykla“ medžiagą

VANDENS STYGIAUS LIGOS

Ar galima pervertinti vandens reikšmę žmogui? Apie būtinybę gerti vandenį mes pasakojame panašiai, geriausiu būdu, kurį galime sugalvoti: ko negalima gerti, ką reikia gerti ir kaip gerti. Juk žmogui, kuris to nedarė anksčiau, tai skamba neįtaigiai: jis nežino, kas jo laukia, kokios gali būti pasekmės, jei jis gers ne tai, ko reikia organizmui.
Todėl aš jums papasakosiu apie kitą kelią, kuris prasideda nuo žmogaus problemų. Juk tuomet, kai žmogus pamatys savo problemą, o mes sugebėsime paaiškinti, jog problema dėl dehidratacijos (arba užsiteršimo), tada kyla abipusis supratimas. Jei jūs sugebėsite žmogui paaiškinti, kodėl jis turi vieną ar kitą problemą, tuomet jūs galėsite visiškai tiksliai paaiškinti, kam jam reikalingas vanduo. Kol jis nežino, nuo ko serga, būtinybės gerti vandenį jis nesupranta.

VANDENS KIEKIS IR KOKYBĖ

Svarbus faktorius – vandens kiekis ir kokybė. Kas yra kiekis? Kiekis – tai, kai vandens į organizmą patenka nepakankamai tam, kad vyktų valymas, išplovimas, tirpinimas ir t.t. Tai vadiname „vandens kiekio ligomis“ arba dehidratacijos ligomis.

Antra susirgimų grupė vadinama „vandens kokybės ligomis“. Vandens kokybės ligos – tai visos parazitinės, bakterinės, grybelinės ir virusinės ligos, kurios perduodamos su vandeniu. Pavyzdžiui, hepatitas A, dezinterija, salmoneliozė, vidurių šiltinė ir net liamblijos, kurios gyvena vandenyje.

Vadinasi, žmogus veikiamas 2 rizikos veiksnių. Pirma rizika – gauti nebepakankmą vandens kiekį, antroji – gauti nepakankamos kokybės vandenį ir susirgti kokia nors sudėtinga liga, kartais net neaišku kokia, perduodama per vandenį.
Likusios ligos gali būti perduodamos kitais trimis keliais: per maisto produktus, per orą ir per lytinius kontaktus. Iš viso egzistuoja keturi perdavimo būdai: per kvėpavimo takus, buitinis kontaktinis, per produktus ir su vandeniu.

SIMPTOMAI, SINDROMAI IR LIGOS

Ligos simptomai – tai jos pasireiškimas. Pavyzdžiui, troškulio jausmas burnoje – tai ne liga, tai jos simptomas, konkrečiau, dehidratacijos simptomas.
Sindromai – tai simptomų kompleksai: trys, keturi, penki simptomai.
Liga – kai pastebima daug simptomų pasireiškimų ir mes galime įvardyti ligą, nes aiškus sukėlėjas. Išvardinsiu visus iš eilės, neskirstysiu, kur liga, kur simptomas, kur tiesiog sindromas. Bet atminkite: simptomas – tai apsauga, liga – tai problema.

1. Troškulio jausmas burnoje.
2. Vidurių užkietėjimas, nereguliarus tuštinimasis.
3. Padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Organizme nebūna padidėjusio rūgštingumo, būna sumažėjęs vandens kiekis. Jei paimsite 100g vandens ir įdėsite 2g rūgšties, gausis 2-jų procentų tirpalas. Bet jei jūs paimsite 50g vandens ir įdėsite 2 g rūgšties, tai rūgštingumas bus žymiai didesnis. Tas pats ir skrandyje: nebūna rūgšties daugiau nei reikia, būna vandens mažiau nei reikia, todėl rūgštingumas padidėjęs. Todėl visi, kurie girdite: „Turiu padidėjusi skrandžio rūgštingumą“, žinokite -taip nebūna. Jums būtina iškart pasakyti: „Tu turi ne per daug rūgšties, organizmas negamina per daug rūgšties, -per mažai vandens skrandžio sultyse. Gerk daug vandens ir turėsi normalų skrandžio sulčių rūgštingumą.“

Sumažėjęs rūgštingumas atsiranda dėl ląstelių atrofijos. Organizme atsiranda sumažėjęs rūgštingumas, kai ląstelės pavargsta gaminti rūgštį: skrandis nuolat gamina rūgštį, o mes nuolat geriame karštą arbatą, karštą sriubą, t.y. nuolat naikiname ląsteles ir jos nustoja daugintis. Ir turime, kad nėra kam gaminti rūgštį.

4. „Smėlis“ kepenyse.
5. Tiršta tulžis.

Visi tulžies apykaitos sutrikimai tokie, kaip sutirštėjimas, smėlis, akmenys, – tai vandens trūkumas organizme, nes tulžies sultys turi būti silpnos koncentracijos. Kai vandens mažai, ji tampa labai koncentruota ir atsiranda nuosėdos. Jūs patys žinote, jei tirpalas nėra labai koncentruotas, nuosėdos neatsiranda. Nuosėdos atsiranda tik labai koncentruotame tirpale.

6. Druskos, „smėlis inkstuose“. Parodo vandens trūkumą inkstuose.
7. Sausa oda.

Visos moterys skundžiasi: „Mano oda sausa“. Ir ką gi rekomenduoja kosmetologas? Drėkinantį kremą! Bet tai nenaudinga! Panašūs patarimai nepadeda dėl vienos paprastos priežasties. Įsivaizduokite medį - beržą. Įsivaizduokite jo žievę. Kas yra žievė? Tai ląstelės , kurios anksčiau buvo beržo viduje: jos gyveno, gyveno, gyveno, numirė, atpleišėjo ir atšoko. Žievė nukrenta, o kitąmet atauga nauja žievė. Lygiai taip pat žmogaus oda: ląstelės gyvena, gyvena, gyvena pasislenka aukštyn, sluoksniuojasi, nusilupa. Kai kurių žmonių ląstelės turi daug vandens ir todėl nesmarkiai slenka, o kai kurių turi mažai vandens ir smarkiai lupasi, pleiskanoja. Todėl mirusių odos ląstelių, kaip ir senos medžių žievės, atgal neprilipdysi. Jos jau numirė. Todėl drėkinančius kremus galima naudoti staigiam efektui gauti: tiesiog dabar padengei kremu ir, kol jis ant veido, jis drėkina: oda pabrinko ir įspūdis, kad ji tapo minkštesnė. Kremas išdžiūvo (į vidų jis praktiškai neįsigeria) – oda tapo tokia, kaip ir anksčiau. Todėl, jei moters oda sausa, sausi plaukai, nagai trapūs, suskilinėję ir neelastingi – tai vandens trūkumas organizme.

8. Sąnarių traškėjimas, druskos sąnariuose, stuburo kremzlių ir diskų deformacija ir skilimas, osteochondrozės, artrozės, artritai. Problemos su stuburu ir sąnariais kyla dėl trijų priežasčių. Viena priežastis dehidratacija. Antra bakterijos. Trečia – vitaminų, mineralų (sieros, silicio), baltymų trūkumas.

9. Užrūgštėjimo ligos.
10. Cukrinis diabetas vyksta esant milžiniškam vandens trūkumui.
11. Išeminė širdies liga.
12. Kraujo sutirštėjimas.
13. Aterosklerozė.
14. Riebus, tirštas, klampus kraujas – vandens trūkumas.
15. Bet kokios rūšies hemoglobino padidėjimas.

Jei hemoglobinas didesnis nei 130 – tai vandens trūkumo liga. Nes nei vienas organas negamina hemoglobino daugiau, nei organizmui reikia. Paėmėte jūs, pavyzdžiui, kraujo lašą – jame turi būti 10 dalių vandens ir 1 dalis eritrocitų. O jame buvo ne 10, o 7 dalys vandens, gauname, kad eritrocitų daugiau, ir sakome: „Jūsų labai geras hemoglobinas – 150“. Tai labai blogas hemoglobinas. Tai rodo, kad visiškai nėra vandens.

16. Katarakta. Lęšiuko dehidratacija – lęšiukas netenka vandens, tampa standesnis ir žmogus apanka.
17. Toliaregystė su metais. Visi nešiojantys akinius su + po 45 metų –lęšiuko išdžiūvimas, jis sustorėjęs, vėliau gali atsirasti rimtų regėjimo sutrikimų.
18. Išeminis insultas. „Gryna“ dehidratacijos liga – kraujagyslių spazmai dėl to, kad mažai vandens ir susidaro eritrocitų trombai.
19. Sausas kosulys.
20. Alergijos. Visoms alergijoms būdingas vandens trūkumas organizme. Baltymų perteklius, fermentų ir vandens stoka – gleivės neištirpinamos ir užlipdo smulkius nosies, bronchų, gerklų, gerklės limfinius takus.
21. Visų rūšių mikrocirkuliacijos sutrikimai. Jei kraujas tirštas, jis nepatenka į kapiliarus (pvz., tinklainės irimas (retinopatija), kai žmogus apanka).
22. Fermentopatija. Maistas virškinamas žarnyne šarminėje terpėje, kai yra didelis kiekis vandens ir fermentų. Jei terpė rūgšti ir vandens mažai – maistas nesuvirškinamas, fermentai neišskiriami, ir atsiranda fermentopatija.
23. Bronchinė astma. Tirštos, klampios gleivės, užkemša limfinius mazgus. Mes visuomet turime gleives skystinti, kad jos galėtų pasišalinti per bronchus.
24. Vyresnio amžiaus žmonių nervų sistemos sutrikimai. Senatvinė silpnaprotystė – tai smegenų apnuodijimas ir dehidratacija. Alzhaimerio liga – tai apsinuodijimas aliuminiu. O bendroji demencija – tai, kai žmogus silpnas, suglebęs, guli, sunkiai šneka (žmogus silpsta) – tai vadinama senatvine silpnaprotyste. Tai tikrų tikriausia dehidratacija, aprūpinimo deguonimi sutrikimai.
25. Depresija – užrūgštėjimas ir dehidratacija.
26. Padidėjusi temperatūra.
27. Visos intoksikacijos rūšys.
28. Visi apsinuodijimai: ekologinis, cheminis ir kiti.

Vanduo – išsigelbėjimas nuo visų šių patologijų!

VANDENS NETEKIMAS - LIGŲ PRIEŽASTIS

Pasižiūrėkite, kiek ligų išvardyta. Ir visos šios ligos susijusios su vandens netekimu. Žinokite tai, kai pamatysite žmogų su šiomis problemomis arba tiksliau, kai jis skųsis jomis. Juk jūs nepaklausite žmogaus: „Ar jūs ne silpnaprotis? Greičiausiai jums papasakos: „Mano giminaitis turi problemų“– „O kokios problemos?“ – „Tai, kad negalime vieno namuose palikti: čiaupo neužsuka, visko bijo... Tokiu atveju jūs sakote: jūsų giminaičio susirgimas susijęs su trimis priežastimis: 1) vandens sutrikimai; 2) mitybos sutrikimai; 3) intoksikacija.

Visos ligos susijusios su vandens ir maisto trūkumu, ir su intoksikacija. Todėljūs niekada neapsiriksite. Būtent išgirdę išvardytas ligas jūs turite papasakoti apie vandenį. Juk jei jūs kalbėsite bendrai, paprasčiausiai apie vandenį pasakosit: „Klausyk, o ką tu geri?“ – „O nieko negeriu“ – „O! Tai aš tau tuoj pat papasakosiu!“ Juk žmogus dar nežino, kas su juo atsitiks, jei jis negers vandens.

O jeigu jūs jo paklausėte: „Kokios tavo problemos?“ – „ Tai aš praktiškai sveikas... Tik štai oda sausa, plaukai sausi, nagai sluoksniuojasi... sąnariai traška“. Jūs galite pasakyti: „Visos tavo problemos paaiškinamos viena priežastimi – tai dehidratacija. Dėl to ir sąnariai traška, dėl to ir oda sausa, ir plaukai sausi“. Visais kitais atvejais žmogui duodate sausą informaciją: jūs pasakojate jam apie vandenį, apie koralines salas, apie fizines-chemines vandens savybes. Kartais žmogui tai įdomu, kartais – ne.

Bet jei jūs suteikiate žmogui informaciją apie būtent jo organizmą, juo labiau , jei jis pats jums įvardijo savo problemą, o jūs jam tiesiog sakote: „Nori, aš tau padėsiu išspręsti tavo problemą?“, žmogus jus išgirs, susidomės (juk kalbame apie jį, apie patį mylimiausią ir brangiausią). Jei žmogus pasakys: „Nenoriu“, tai jis kvailys (jei jis susiruošė mirti, nesiblaškys). Todėl, jei žmogus nori išgirsti, papasakokite jam, kur jo problema, papasakokite, koks būna vanduo, kodėl jis teka ir neteka, papasakokite, kad kraujas būna tirštas, jis sulimpa. Tuomet žmogus tikrai susidomės vandeniu.

Kai manęs klausia: „Mano bobutei katarakta...“ , aš iškart atsakau: „Niekas nepadės – tai vandens trūkumo liga“. Nepadės, kol žmogus nepradės gerti vandens, lašintis vandenį, kol jo kraujas taps skystas. „Koks hemoglobinas?“ – „150“ – „Tai žinoma! Ko gi tu nori? Ten akyje išvis nėra vandens“. O jei nėra vandens – nėra ir deguonies. T.y., jūs turite iki galo suprasti, kokios mūsų organizmo ligos susijusios su vandens netekimu. Šias ligas jūs turite žinoti atmintinai. Bet jūs dar turite mokėti papasakoti žmogui apie jas, juk jei jūs nemokate papasakoti apie ligas, tai suteikti žmogui jūsų žinių nepavyks. Svarbu, kad jūs laisvai susigaudytumėte šiuose klausimuose, o ne žvilgčiotumėte nuolat į popierius. Tokiu atveju tik laiką prarasite, juk jūs turite tik 3-4 minutes, kad su žmogumi pakalbėtumėte, kad jį sudomintumėte.

MIRTIES PRIEŽASTYS

Egzistuoja kelios mirties priežastys. Viena – visų svarbiausia. Mane pakvietė į Novosibirską paskaityti paskaitos studentams tema: „Sveikas gyvenimo būdas“. Aš nenorėjau šios paskaitos: nemėgstu pasakoti gydytojams ir studentams, nes ir vieniems, ir kitiems išeikvoju daug energijos. Aš mėgstu paskaitas suinteresuotiems žmonėms, kurie nori padėti patys sau. Mes neturim jėgų įtikinėti tuos, kurie nenori. Studentai medikai – jauni, linksmi, jie galvoja, kad žino viską, nes mokėsi septynerius metus, dabar eis ir visus išgydys. Bet nieko panašaus neįvyksta.

Kai vis tik aš atėjau į tą paskaitą, ten sėdėjo 2-3 specializacijų, penktas ir šeštas kursas – labai daug žmonių. Aš jiems ir sakau: „Manes paprašė jums pravesti paskaitą, bet man visai nesinori. Jus čia suvarė ir jums taip pat nesinori. Aš jus suprantu: jums norėtųsi namo, o čia paskaita apie sveiką gyvenimo būdą. Padarykime taip: aš jums užduosiu tris klausimus, ir jei jūs man į juos atsakysite, nukelsiu prieš jus skrybėlę, neskaitysiu paskaitos ir visi taikiai išsiskirstysime. Jei jūs neatsakysite į šiuos klausimus, aš pasakysiu, kad jūs labai mažai žinote ir jums teks paklausyti tai, ką aš papasakosiu“. Jie aišku iškart rėkti: „Gerai, gerai!“

„Tuomet atsakykite į pirmą klausimą: kokia svarbiausia mirties priežastis?“ Studentai pradėjo atsakinėti: „Infarktas!“, „Insultas!“, „Sustoja kvėpavimas!“, „Kraujo netekimas!“ Taip, tai teisingos mirties priežastys gydytojo požiūriu, juk rašoma: „Mirtis įvyko dėl kraujo praradimo“. Studentai medikai vardijo man 100 mirties priežasčių. Aš jiems pasakiau, kad visa tai teisinga ir kad jie visi teisūs, bet juk yra viena svarbiausia mirties priežastis!
Būtina kalbėti ne apie organizmo mirties priežastį, o apie tai, kad organizmas miršta tada, kada numiršta ląstelė (smegenų, širdies) ir t.t. Yra tik viena mirties priežastis – deguonies nėra ilgiau nei 2 minutes. Nėra kitų mirties priežasčių. Jei žmogui nukirto koją (pervažiavo tramvajus), jam išbėgo kraujas, nuo ko jis žuvo? Kraujyje yra ištirpęs deguonis, kraujo liko mažai, mažai deguonies, ir jei smegenims neužteko deguonies, smegenys mirė. Žmogus gali gyventi be kojos, be rankos, be dviejų rankų, be dviejų kojų, bet tik jei jo smegenims užtenka deguonies, jis gyvens.

Kitas pavyzdys - žmogų ištiko širdies infarktas, užsikimšo kraujagyslė: cholesterolis pateko ir užkimšo... Ko nebepasiimam? Deguonies! Jei deguonį paleistume iš kitos pusės, žmogus gyvens: jam išpjauna kraujagyslę, tiekia deguonį iš kitos pusės – ląstelė gyvena.
Tuoj jums pasakysiu nuostabų dalyką: egzistuoja 3 elementai, kuriais remiasi gyvybė: 1) deguonis; 2) vandenilis; 3) anglis. Štai šie trys elementai užtikrina žmogaus gyvybę. Žmogus sudarytas iš vandenilio, deguonies ir anglies. Turime dar ozoną, bet jis nėra pagrindinis elementas. Tačiau trys pagrindiniai elementai užtikrina žmogaus gyvybę.

Deguonis turi ląstelės vibracijos dažnį. Jis suteikia ląstelei energiją gyventi. Įsivaizduokite, kad tai - kamertonas. Jei patenka deguonis, ląstelė žino, kaip jai susitraukinėti, įsiurbti, šalinti maisto medžiagas arba nuodus. Kai tik deguonies negauna vieną minutę, ląstelė išsiderina. Todėl mes galime gyventi be visko, net be meilės, bet be deguonies ląstelė gali išgyventi ne ilgiau dviejų minučių, po dviejų minučių ji miršta.

Deguonis niekada nebūna kaip oras mūsų organizme, mes neturime oro organizme. Mūsų organizme deguonis visada ištirpęs vandenyje. Todėl deguonies trūkumas organizme visada atsiranda trūkstant vandens. Kai yra vandens trūkumas, atsiranda užrūgštėjimas. T.y. netenkama deguonies , lieka tik rūgšti anglis. T.y. deguonies kiekis sumažėja, o anglies lieka toks pats ir atsiranda užrūgštėjimas. Užrūgštėjimas veda į apnuodijimą. O visa tai – intoksikacijos ligos. Kodėl žmogus miršta nuo gripo? Nes atsiranda dehidratacija, vėliau užrūgštėjimas, vėliau – apnuodijimas, smegenų intoksikacija ir kvėpavimo centro blokavimas. Esant gripui nėra daugiau nuo ko numirti: virusinė intoksikacija. Dar viena mirties priežastis dėl vandens trūkumo: jei nėra vandens – nepatenka ir maistas (mineralai). Mineralai, sujungti deguonies, vandenilio, azoto ir anglies, vadinami amino rūgštimis. Tokios pagrindinės mirties priežastys!

DEHIDRATACIJOS PASEKMĖS

12 konstantų apsprendžia žmogaus gyvenimą. Jei bet kuri konstanta smarkiai pažeista, žmogus miršta. Jeigu spaudimas smarkiai sutrikęs – žmogus miršta. Jeigu temperatūra smarkiai sutrikusi – žmogus numiršta.
Žiūrėkite, ką gauname. Jei vyksta dehidratacija, kas atsitinka? Iš vienos pusės vyksta kraujo sutirštėjimas, o iš kitos – sumažėja šlapimo kiekis.

Dėl kraujo sutirštėjimo:
- didėja arterinis spaudimas,
- didėja širdies susitraukimų skaičius, kuris sukelia įkvėpimų skaičiaus padidėjimą,
- didėja hemoglobinas,
- didėja cholesterolis, nes kraujas tampa tirštesnis, riebesnis.

Dėl sumažėjusio šlapimo kiekio:
- atsiranda užrūgštėjimas (mažėja pH),
- didėja bilirubino kiekis (jei mažai šlapimo, nevyksta valymas, atsiranda apsinuodijimas ir anksčiau ar vėliau sutrinka bilirubino procesas),
- didėja cukraus kiekis (nes cukrus neišplaunamas iš organizmo).

Taip pat vandens kiekio sumažėjimas organizme sukelia svorio augimą; užrūgštėjimą ir tuomet organizme pradeda daugintis bakterijos, o tai sukelia temperatūros ir leukocitų kiekio didėjimą.

Tačiau, jei kiekvieną dieną žmogus išgertų 2 litrus vandens ir per tą pačią parą 1,5 litro šlapimo pašalintų, nei vienos iš išvardytų problemų niekada neturėtų. Jei išgeriama 0,5 litro vandens ir 1 litras sulčių iš parduotuvės, tai visa nemalonumų puokštė organizmui bus užtikrinta (priežastis: rūgštingumas, pH). Jeigu jūs geriate ne vandenį, o kitus skysčius (arbatą, kavą, kakavą), netenkate milžiniško energijos kiekio.

Spaudimo, įkvėpimų, širdies susitraukimų skaičiaus ir hemoglobino padidėjimas, gresia siaubingu dalyku – hipoksija, t.y. deguonies kiekio sumažėjimu. Ką sukelia šlapimo kiekio sumažėjimas? Šlapimas tampa labiau koncentruotas ir įvyksta apsinuodijimas arba intoksikacija. Tai reiškia, jei suvartojamas vandens kiekis (arba pakeičiamas kitais skysčiais) mažesnis nei 2 litrai per parą, galiausiai sukelia hipoksiją ir intoksikaciją.

Intoksikacija + hipoksija = mirtis

Todėl mirti galima greitai, jei išvis nustotume gerti vandenį: numirti galime per 2 dienas. Mirti galima lėtai, jeigu po truputį mažinsime išgeriamo vandens kiekį: viskas organizme tirštės, standės. Mirti galime dar lėčiau, jei visą vandenį pakeisime į arbatą, kompotą, kakavą, sultis. Organizmas šiuo atveju visai nieko nesupras: jis lyg ir gauna skysčių, pakankamai skysčių, o inkstai neveikia, širdis dirba blogai, visa energija kažkur pradingo (išeikvota, rūgštis paverčiant šarmais).

Tai gyvybinė konstanta, duota mums Dievo, bet ją mes pametėm: 1,5-2 litrai vandens per dieną:
- švaraus;
- skysto;
- struktūruoto (kad neeikvotume energijos);
- minkšto;
- su mineralais;
- negazuoto;
- skanaus (vanduo būtinai turi būti normalaus skonio, jei organinė sudėtis pažeista, mes negalėsime išgerti tokio vandens. Todėl virintą vandenį gerti sunku – jis be skonio.);
- šarminio (arba neutralaus). Šarminis vanduo – tai greitoji pagalba. Neutralus vanduo irgi gerai. Tačiau dabar mes geriame rūgštų vandenį. Dabar beveik visas vanduo nešvarus, rūgštus, negyvas.

Jei ši konstanta išlaikoma, tai organizmas gali atsilaikyti labai ilgai.

VANDUO – UNIVERSALI PRIEMONĖ

Mes sakome: „Man stresas“. Organizmas sako: „Nieko baisaus“. Jeigu yra vandens, adrenalinas pašalinamas su ašaromis, prakaitu ir šlapimu. Jei vandens nėra, tai mes neturime kuo prakaituoti ir adrenalinas lieka organizme. Todėl pirmoji pagalba streso metu – 0,5 litro karšto vandens. Būtent karšto -40°! Mes dažnai elgiamės klaidingai, streso metu sakydami: „Pagerk vandens“, ir duodame kokio vandens? Šalto! Bet juk nuo šalto vandens nesuprakaituosi! O reikia prakaituoti: atsivers kraujagyslės, žmogus kaipmat išprakaituos (atsiminkite, nuo išgąsčio žmogus pasidengia prakaitu, išgąsdintas šuo -nusišlapina).

Jaučiate: kažkas ne taip, stresas, jūs įsitempęs, pervargote -reikia išgerti stiklinę arba pusę litro karšto vandens. Išprakaitavote -viskas pradingo. Antraip teks verkti, daryti atsispaudimus ar dar kuo užsiimti, kad suprakaituotumėte ir pašalintumėte adrenaliną.

Dar mes skundžiamės, kad maistas ekologiškai užterštas. Jei į organizmą patenka 2 litrai švaraus vandens, koks bebūtų užterštas maistas, kiek į mus bepakliūtų nuodų, per inkstus vis tiek viskas bus pašalinta. Tai reiškia vanduo yra vienintelė apsauga nuo ekologiškai užteršto, negyvo maisto, nuo cheminio maisto su actu, cukrumi ir rūgštimis.
Mes sakome: „Mes geriame skysčius“. Čia jau nieko nebepasakysi: jei žmogus kvailys, tai – visam gyvenimui. Jis ir toliau gers kompotus, arbatą, kakavą, sultis, alų, girą ir visą kitą. Jis ir sirgs toliau, ir gyvens jis vietoj 100 metų – tik 57.

Japonai seniai tai suprato: jie geria tik vandenį, ypač senesni japonai. Daro jie tai ne todėl, kad jiems žinoma apie vandenį. Jie net nesupranta, kad galima gerti kažką vietoj vandens. Todėl, kad tai paprasta: nuėjai, įsipylei vandens, išgėrei. Kam išsigalvoti? Jūs niekur nepamatysite senyvo japono , kuris gertų „Pepsi cola“ ar „Coca cola“. Daugiausia – tai nedaug arbatos. O ką mūsų močiutės daro? Jau iš pat ryto - arbata ir kava.

Kas bevyktų organizme, kas mums beatsitiktų, mums padeda vanduo. Jeigu gyvena helmintai, vienintelis būdas, kad jie ten taip nekenktų, viską nuplauti. Jų galima atsikratyti (tam ir yra antiparazitinės programos). Bet jei vaikas turi daug spalinukių, jos nuolat kasdien nuodys jo organizmą. Todėl vaikas geria labai daug vandens. Vaikai apskritai geria daug daugiau nei mes su jumis. Ir štai kai vaikas dar kartą prieina prie mamos, norėdamas vandens, „protinga“ mamytė sako: „O kam tu gersi tuščią vandenį? Išgerk arbatos, kakavos – čempionu tapsi. Tu geriau sulčių pagerk“.

VANDENĮ REIKIA MYLĖTI

Rekomendacijos teisingos mitybos specialistams.

Sako: „Vyne – tiesa, degtinėje – jėga, vandenyje – mikrobai“. Taip išeina, kad mes pametėme dieviškąją esmę.

Dieviškoji esmė – tai medžiaga „vanduo“. Su vandeniu reikia gerai elgtis, vandenį reik mylėti, jį reikia dievinti, su juo reikia kalbėtis, jo jokiu būdu negalima barti: jis viskąįsimena, viską girdi, viską jaučia – jis gyvas. Jokiu būdu su juo negalima elgtis blogai. Vanduo jokiu būdu negali stovėti ten, kur įjungtas radijas, jis nieko neturi girdėti, jokių garsų, neturi būti laikomas šviesoje, vanduo visuomet slepiasi nuo šviesos.

Jei nukirstume medį, po kuriuo yra šaltinis, –šaltinis pradings: vandeniui būtinas šešėlis. Vandeniui reikalinga ramybė. Vandeniui reikalinga švari, vėsi vieta, vanduo nemėgsta karštų saulės spindulių.

Jis turi būt supiltas į patį geriausią indą. Mes naudojame trilitrinius stiklainius – tai nepagarba vandeniui. O visas krištolas stovi mūsų spintoje. Ko jis ten laukia? Niekur nemačiau, kad vandenį iš krištolo gertų. Dažniausiai tai trilitrinis stiklainis virtuvėje. Be to, vanduo nemėgsta geležies, vanduo mėgsta stiklą. Todėl vandeniui reikia išskirti pačią garbingiausią vietą virtuvėje, jis turi būti supiltas į patį geriausią indą. Ant jo turi būti užmesta pati gražiausia servetėlė, nes vanduo turi kvėpuoti, jo negalima uždaryti.

Su vandeniu reikia elgtis kaip su ikona, nes, jei elgiamės kitraip mes visi įrodome, kad nemylime vandens. Kai mes garinamės pirtyje ar prausiamės vonioje, mes eikvojame 300 litrų geriamo vandens. To negalima daryti. Iš 6 milijardų Žemės gyventojų, 4 milijardai neturi priėjimo prie vandens. O mes su jumis gyvenam kaip „buržujai“: mes įjungėme vandenį, palikome ir nuėjome. Mes vieną rankšluostį skalbiame 10 litrų vandens. O tai – neleistina, mus už tai nubaus ir labai smarkiai. O jei kiekvienas iš mūsų maudymosi metu ne 300 litrų eikvos, o 50 litrų, įsivaizduojate, kiek vandens galime sutaupyti? Pagalvokite apie tai. Tai svarbu! Svarbiausia, kad tai jūs įstengtumėte perduoti vaikams.

Įsivaizduokite: rytoj jūs atsibusite, o iš čiaupo nė lašo vandens. Ką jūs darysite? Tai reiškia, kad poryt įvyks mirtis. Visi žino švarų Baikalo ežerą. Ten pastatė gamyklą, kuri anksčiau gamino detales raketoms, dabar gamina tualetinį popierių. O tai pats didžiausias ežeras pasaulyje. Vanduo kada nors mums atkeršys. Mes nuvedame kanalizacijas į upes. Jos apsivalo, bet to nebepakanka. Svarbiausia – mes nemylime vandens. O jei nemylime, tai visa nemeilė mums ir grįžta per vandenį triskart stipriau.

Gyvybė užsimezgė vandenyje ir gyvybė be vandens neįmanoma. Gyvybė – tai ir yra vanduo. Žmogus sako: „Aš mėgstu kavą, kakavą. Aš nemėgstu paprasto vandens.“ 80% žmonių jums pasakys : „Aš nemėgstu gerti paprasto vandens.“ Jūs turite patys savęs paklausti: „O aš ar mėgstu paprastą vandenį? Ar aš geriu, nes mane prigąsdino? Ar geriu, nes iš to uždirbu pinigus?“

Reikia išmokti mylėti vandenį, kol neišmoksite su juo kalbėti, prašyti, „uždėti“ maldą (tai galima padaryti bet kokiais žodžiais, jeigu žodžiai eina iš širdies, vanduo priima visas vibracijas), reikia išmokti valyti, saugoti, taupyti vandenį. Reikia išmokti apie tai pasakoti. Jei jūs su vandeniu elgsitės pagarbiai, tai visi, kurie su jumis bendrauja (ypatingai jūsų vaikai, jūsų anūkai, jūsų tėvai), elgsis su vandeniu lygiai taip pat. Jūsų požiūris dubliuojamas. Jūs – profesionalai, jūs užsiimate vandens pardavimu (iš esmės miltelių, kuriuos meta į vandenį).

Susimąstykite, ar skiriate tam savo energiją? Kai jūs tik pradėsite skirti tam savo energiją, jums viskas susitvarkys. Nes žmogus, kuris nemyli savo veiklos... o mūsų veikloje svarbiausias produktas – tai vanduo. Jei jums kažkas nesiseka šioje veikloje, patikrinkite, kiek jūs ta veikla tikite.

Jei žmogų verčia daryti tai, kuo jis netiki, jam niekas nesigaus. Energija neina. Štai jūs sakote: „Pagerk vandens ir viskas bus gerai“. O žmogus jums netiki – rezultato nėra. Manęs dažnai klausia: „Kodėl visada padeda, kai jūs gydote vandeniu?“ Aš kaskart atsakau: „Nes aš gydau ne vandeniu, aš gydau savimi“. Aš tiksliai žinau, kas gali padėti, nes aš 25 metus ėjau į tai. Ir man reikėjo 15 metų leisti vandenį į veną, kad suprasčiau: „O kam reikia vandenį leisti į veną, jei vandenį reikia gerti!“ Iš pradžių per prievartą,vėliau savanoriškai – per prievartą,vėliau sąmoningai, o vėliau – tiesiog automatiškai, nes kitaip – negalima. Dauguma iš jūsų, kurie skaito šią knygą, šios minties dar neįsisąmonino, jog vienintelis fizinio pasaulio dievas, kuriam verta melstis – tai vanduo.

Ryšiai tarp žmonių – tai ryšiai tarp vandens. Mes visi turime daryti taip, kad niekas neterštų vandens, kad niekas jo neeikvotų, neeksploatuotų. Vienas žmogus nieko nepadarys, tik kartu mes padėsim vandeniui ir galiausiai – patys sau.

KELI ŽODŽIAI APIE VANDENS KOKYBĘ

Jis turi atitikti normas pagal šias pagrindines kategorijas:
- švara;
- mineralizacija;
- paviršiaus įtempimas;
- rūgščių-šarmų balansas (pH);
- oksidacijos-redukcijos potencialas (ORP);
- santykinis laidumas;
- struktūra;
- informacinė atmintis.
Iš to, ką kalbėjome prieš tai, mes sužinojome, kad svarbu palaikyti rūgščių-šarmų balansą. Atėjo laikas išsiaiškinti (arba atsiminti), kas tai yra -rūgščių-šarmų balansas. pH (potential of Hydrogen) skalė – linija su žymom nuo 0 iki 14, kur nulis – rūgštis, o 14 – šarmas. Per vidurį, atitinkamai, neutralus rodiklis – 7.

Pagrindinės gyvybinės terpės (kraujas, limfa, seilės, tarpląstelinis skystis, smegeninis skystis ir kt.) turi silpnai šarminę reakciją (7,4-7,5). Todėl ir vanduo turi būti bent jau neutralus, o geriau silpnai šarminis. Pusiausvyros pasislinkimas į sistemos užrūgštėjimą ir yra viena iš pagrindinių daugelio susirgimų priežastis.

Otto Warburg (1883-1970), vokiečių biochemikas, daktaras ir fiziologas, Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje (1931), padarė atradimą, įrodęs, kad prie 7,47,5 (šarminė terpė) nesivysto vėžinės ląstelės.

Būkite sveiki!